Vėžio diagnozė sukelia nerimą, tačiau anksti nustatytas skydliaukės vėžys daugeliu atvejų yra sėkmingai gydomas. Problema ta, kad ligos požymiai dažnai būna subtilūs arba visai nepastebimi, todėl pacientai neretai kreipiasi per vėlai. Šiame tekste aiškiai aptariame, kas yra skydliaukė, kaip ji veikia organizmą, kokie dažniausi simptomai gali rodyti vėžį ir kada verta kreiptis į gydytoją.
Skydliaukė – organizmo dirigentė
Skydliaukė – nedidelė, drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje. Nors ji maža, jos reikšmė organizmui yra didelė. „Skydliaukės užduotis – reguliuoti, kaip organizmas naudoja energiją”, – paaiškino J. A. Sosa. Skydliaukė gamina hormonus, pirmiausia trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4), kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir lemia, kaip greitai ar lėtai vyksta įvairūs procesai organizmo ląstelėse.
„Šie hormonai veikia daugelį organizmo sistemų – nuo širdies ritmo ir kūno temperatūros iki virškinimo, smegenų veiklos, nuotaikos ir energijos lygio”, – pridūrė chirurgė. Todėl skydliaukės sutrikimai gali pasireikšti įvairiais, iš pradžių neprisijungiančiais simptomais, kuriuos lengva priskirti kitoms priežastims.
Dažnumas ir rizika
Skydliaukės mazgai yra įprasta problema – daugeliui žmonių kartais aptinkami vieno ar keli mazgeliai. „Iš tiesų maždaug 95–98 proc. skydliaukės mazgų nėra vėžiniai”, – sakė J. A. Sosa, taip nuramindama daugelį besirūpinančių. Vis dėlto skydliaukės vėžys nėra retos rūšies liga: Lietuvoje 2024 m. diagnozuoti 294 atvejai, o moterys suserga kelis kartus dažniau nei vyrai.
5 skydliaukės vėžio požymiai, kuriuos lengva pražiūrėti
Chirurgė išskyrė penkis požymius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Reikia pabrėžti, kad dauguma sergančiųjų nejaučia jokių simptomų – „Naujausi duomenys rodo, kad maždaug 70 proc. pacientų neturi jokių simptomų” – todėl reguliarus savitikrinimas ir medicininė apžiūra yra svarbūs.
1. Neskausmingas guzelis priekinėje kaklo dalyje. Tai dažniausiai pirmasis požymis: matomas arba apčiuopiamas darinys, kuris dažnai nesukelia skausmo. Kartais guzelis aptinkamas visiškai atsitiktinai atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
2. Gumulo ar spaudimo pojūtis gerklėje. Pacientai aprašo jausmą, lyg kažkas būtų įstrigęs gerklėje arba lyg gerklė būtų spaudžiama; gali pasikeisti rijimas. Šie simptomai gali būti subtilūs ir vystytis pamažu.
3. Balso pokyčiai. Užkimimas ar balsas, tapęs šiurkštus be aiškios priežasties, gali būti ženklas, kad darinys veikia balso stygas arba aplinkinius audinius. Tokius pakitimus verta stebėti ir aptarti su gydytoju.
4. Užsitęsęs kosulys. Jei kosulys tęsiasi ilgai ir nėra susijęs su infekcija ar alergija, reikėtų išsiaiškinti jo priežastį. Skydliaukės darinys gali dirginti aplinkinius audinius ir sukelti kosulį.
5. Kvėpavimo sunkumai arba spaudimas kakle. Kai navikas stumia arba spaudžia kvėpavimo takus, gali atsirasti dusulio epizodų arba nuolatinio spaudimo pojūtis.
Ką daryti ir kaip tikrintis
Skydliaukės pokyčiai dažnai vystosi lėtai – kelias savaites, mėnesius ar net metus – todėl juos galima lengvai pražiūrėti. „Šie požymiai dažnai vystosi lėtai – kelias savaites, mėnesius ar net metus”, – perspėjo J. A. Sosa. Jeigu pastebimas greitai didėjantis darinys, tai kelia didesnį susirūpinimą ir reikalauja skubesnės diagnostikos, nes taip elgiasi agresyvesnės formos ligos.
Diagnostika apima fizinę apžiūrą, skydliaukės ultragarsą, dažnai – adatinę biopsiją (FNAB) ir kraujo tyrimus. Daugeliu atvejų mazgai tik stebimi, o gydymas pradedamas tik esant aiškiems požymiams arba piktybiniams radiniams. Pastebėjus minėtus požymius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją arba endokrinologą ir neignoruoti pokyčių.