QR kodai tapo kasdienio gyvenimo dalimi – juos nuskenuojame mokėdami už stovėjimą, įkrovimą ar norėdami greitai pasiekti informaciją. Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai sukčiai naudojasi šia patogia technologija, nukreipdami žmones į suklastotas mokėjimo svetaines ir taip pasisavindami kortelių duomenis. Vienas iš užfiksuotų incidentų nutiko asmeniui bandant mokėti už elektromobilio įkrovimą, kai vietoje tikros paslaugos atsirado apgaulinga mokėjimo aplinka.
Kaip veikia quishing ir kodėl jis pavojingas
Šis sukčiavimo būdas, dar vadinamas quishing (angl. QR code phishing), veikia panašiai kaip klasikinis phishingas, tačiau vietoje įtartinos nuorodos el. laiške ar SMS naudojamas QR kodas. Sukčiai gali užklijuoti netikrus kodus ant tikrų lipdukų viešose vietose – automobilių stovėjimo aikštelėse, elektromobilių prieigose ar kavinėse. Nuskenavus kodą, vartotojas nukreipiamas į suklastotą svetainę, kuri imituoja paslaugos teikėjo mokėjimo puslapį ir reikalauja įvesti kortelės informaciją.
„QR kodai daugeliui žmonių asocijuojasi su greitu ir patogiu būdu atsiskaityti ar gauti informaciją. Būtent tuo naudojasi sukčiai – nuskenavęs kodą žmogus gali būti nukreiptas į interneto svetainę, kuri atrodo kaip tikra paslaugos teikėjo mokėjimo aplinka. Joje suvedus kortelės duomenis, ši informacija gali patekti tiesiai į nusikaltėlių rankas. Matome, kad tai nebėra vien teorinė grėsmė – su tokiais sukčiavimo atvejais jau susiduria ir Lietuvos gyventojai“, – sako M. Kutkaitis.
Ką daryti, kad apsisaugotumėte
Ekspertai pabrėžia, jog pats QR kodas iš pirmo žvilgsnio dažnai niekuo nesiskiria nuo tikrojo, todėl svarbu nepasiduoti skubai. „Didžiausias pavojus tas, kad pats QR kodas iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo tikrojo. Be to, žmogus dažnai skenuoja jį skubėdamas, norėdamas kuo greičiau atsiskaityti už paslaugą. Sukčiai gali tuo pasinaudoti ir sukurti įtikinamai atrodančią mokėjimo aplinką, kurioje prašoma pateikti kortelės duomenis ar patvirtinti mokėjimą“, – aiškina „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas.
Prieš skenuodami QR kodą viešoje vietoje, atkreipkite dėmesį, ar jis nėra užklijuotas ant kito lipduko ar atrodo pakeistas. Nuskenavę kodą neskubėkite įvesti mokėjimo duomenų – patikrinkite interneto svetainės adresą ir įsitikinkite, kad domenas atitinka paslaugos teikėją. „Prieš skenuodami viešoje vietoje esantį QR kodą, atkreipkite dėmesį, ar jis nėra užklijuotas ant kito lipduko, ar neatrodo pakeistas. Nuskenavę kodą neskubėkite įvesti mokėjimo duomenų – pirmiausia patikrinkite interneto svetainės adresą. Jeigu jis neįprastas, turi papildomų simbolių ar neatitinka paslaugos teikėjo pavadinimo, mokėjimo neatlikite“, – pataria M. Kutkaitis.
Naudokite oficialias programėles arba adresu pačią atsidarykite paslaugos svetainę, kai tik įmanoma. Sekite banko pranešimus apie tvirtinamas operacijas ir įsidėmėkite, kad net menka neatitikimas gali būti signalas apie apgavystę. „Jeigu nuskenavę QR kodą jau suvedėte kortelės duomenis ir įtariate, kad patekote į sukčių svetainę, nedelsdami užblokuokite kortelę ir susisiekite su banku. Net jeigu iš sąskaitos dar nebuvo nuskaičiuoti pinigai, svarbu reaguoti kuo greičiau – sukčiai gautais duomenimis gali mėginti pasinaudoti vėliau“, – akcentuoja M. Kutkaitis.
QR kodas nėra pats savaime nesaugus, bet kaip ir bet kuri kita technologija, reikalauja dėmesingo naudojimo. Kelių sekundžių patikrinimas ir atsargumas gali apsaugoti nuo ženklių finansinių nuostolių.