ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrimas, atliktas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, atkreipia dėmesį į svarbų faktorių – ne tiek akademiniai pasiekimai, kiek vaikystės aplinka ir auklėjimo stilius lemia, ar asmuo ateityje užims vadovaujamas pareigas. Tyrėjai Rūta Gumbelevičiūtė, Aidas Gedminas ir prof. Vita Akstinaitė lygino aukštas vadovaujančias pareigas užimančių asmenų ir jų sričių specialistų, neatliekančių vadovaujamų vaidmenų, vaikystės patirtis.
Auklėjimo stilių skirtumai
Analizė parodė, kad dauguma vadovaujančias pareigas užimančių asmenų prisiminė autoritetingą (angl. authoritative) auklėjimo stilių: tėvai kėlė aiškius reikalavimus, reikalavo disciplinos, bet tuo pat metu palaikė, paaiškindavo sprendimus ir skatino prisiimti atsakomybę. Priešingai, specialistai, nevykdantys vadovavimo, dažniau prisiminė autoritarinį auklėjimą, kai taisyklės buvo griežtos, o paaiškinimų ir emosialinio palaikymo trūko. Vieno tyrimo dalyvio citata gerai atspindi šią patirtį: “Dažniausiai girdėdavau: „Daryk, ką sakau, kitaip būsi nubaustas!“ Negavau tiek teigiamo psichologinio palaikymo, kiek būčiau norėjęs, \[…\] daugiausia grėsė neigiamos pasekmės.”
Palaikymas, pavyzdys ir neformalios veiklos
Be pačių tėvų, svarbią reikšmę tyrime turėjo platesnė socialinė aplinka: senelių, brolių ir seserų, mokytojų, trenerių ar veiklų vadovų palaikymas. Respondentai pabrėžė, kad autoritetai, kurie ne tik reikalauja, bet ir skatina klysti, mokosi kartu bei duoda konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, labiau formuoja lyderio savybes. Sporto trenerio pavyzdys iliustruoja šią dinamiką: „Šimtą kartų suduosi per rankas, šimtą pirmą atimsi kamuolį švariai. Dirbk.“
Tyrimas nurodė, kad aukšti mokykliniai pažymiai nebuvo lemiami – tiek lyderiai, tiek ne lyderiai turėjo įvairius akademinius rezultatus. Svarbesnė buvo mokyklos kultūra: mokytojai, kurie diskutavo, pasitikėjo mokiniais ir elgėsi kaip su lygiaverčiais, skatino ambicijas ir gebėjimą prisiimti atsakomybę.
Sportas nebuvo universalus lyderystės veiksnys: tik keli respondentai pažymėjo, kad fizinis aktyvumas turėjo esminę įtaką – dažniausiai tai buvo profesionalus sportas su kompetentingu treneriu ir struktūruotomis treniruotėmis.
Kiti sportavo tiesiog dėl malonumo.
Vidinė motyvacija ir įveikimo patirtys
Reikšminga tema buvo ir vidinis noras pakeisti nepalankias sąlygas: daugelis lyderių, patyrusių finansinių ar emocinių sunkumų, nurodė, kad tai skatino jų ambicijas ir atkaklumą. Vienas dalyvis teigė: „Gyvenimas skurdžiame name su šiek tiek disfunkcine šeima tikriausiai sustiprino tą norą padaryti geriau, norą tobulėti pačiam. Norėjau pasiekti geresnių rezultatų dėl savęs.“ Tuo pat metu tyrimas pabrėžia: vidinis noras veikia geriausiai kartu su nuolatiniu palaikymu iš šeimos ir mokyklos.
Praktiniai patarimai tėvams: derinkite aiškius reikalavimus su šiluma ir paaiškinimais, leiskite vaikui mokytis iš klaidų, skatinkite atsakomybę, palaikykite ambicijas ir įtraukite į komandines bei neformaliojo ugdymo veiklas. Tokia aplinka sudaro sąlygas ne tik geriems akademiniams pasiekimams, bet ir socialinių įgūdžių bei lyderystės formavimuisi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.