Vis dažniau moksliniai tyrimai tiria, kaip mitybos režimas veikia ne tik kūno svorį, bet ir ląstelių funkcijas bei senėjimo procesus. Naujas tyrimas, naudodamas metabolomikos metodus, parodo, kad pasninkavimas sukelia platesnį ir intensyvesnį medžiagų apykaitos persiorientavimą nei manyta anksčiau, o tai gali turėti įtakos ir antioksidantų gamybai bei mitochondrijų aktyvumui.
Kas vyksta organizme?
Negaudamas maisto, organizmas keičia energetinių šaltinių naudojimą: pradeda vykti gliukoneogenezė, kai gliukozė gaminama iš kitų substratų, pavyzdžiui, aminorūgščių. Tyrimo autoriai nustatė pasninkaujant padidėjusį tam tikrų metabolitų, tokių kaip karnitinas ir butiratas, kiekį kraujyje, kas patvirtina perėjimą prie alternatyvių energijos šaltinių. Be to, pastebėtas stiprus Krebso ciklo produktų kiekio padidėjimas, rodantis suintensyvėjusį mitochondrijų aktyvumą – kitaip tariant, ląstelės „jėgainės“ dirba aktyviau, kad išlaisvintų sukauptą energiją.
Metabolitai, baltymų sintezė ir geno raiška
Tyrime taip pat fiksuotas purinų ir pirimidinų lygio padidėjimas, reiškiantis pasikeitimus baltymų sintezėje ir geno raiškoje. Tai nereiškia, kad pokyčiai yra vienareikšmiškai geri ar blogi, tačiau rodo, kad pasninkavimas verčia ląsteles persikonfigūruoti gaminamus baltymus ir reguliuoti funkcijas kitaip nei įprasto valgymo sąlygomis.
Autoriai pažymi: „Pastaruoju metu atlikti tyrimai parodė, kad kalorijų ribojimas gali lemti ilgesnę laboratorijose stebėtų gyvūnų gyvenimo trukmę, – teigia vienas iš tyrimo autorių Takayuki Teruya. – Deja, tikslaus šio poveikio mechanizmo kol kas atskleisti nepavyko.” Ši citata pabrėžia, kad nors gyvūnų modeliuose rezultatai vilioja, žmogaus biologijos sudėtingumas reikalauja atsargesnio vertinimo.
Antioksidantai ir senėjimo rodikliai
Mokslininkai nustatė, kad pasninkaujant padidėja antioksidantų, tokių kaip ergotioneinas ir karnozinas, koncentracija. Tai gali atspindėti organizmo atsaką į oksidacinį stresą – pasninkaujant laikinai padidėjęs stresas skatina antioksidantų gamybą, siekiant apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Be to, pastebėtas leucino, izoleucino ir oftalminės rūgšties kiekio padidėjimas – anksčiau susijęs su ilgesne gyvūnų gyvenimo trukme.
Mokslinis kontekstas ir perspektyvos
Reikia pabrėžti, kad minėtame tyrime dalyvavo tik keturi žmonės, kurie pasninkavo 58 valandas, todėl rezultatai yra preliminarūs. Tyrėjai žada pakartoti eksperimentą su didesne imtimi, kad patvirtintų atradimus ir suprastų, ar galima išgauti pasninkavimo teikiamą naudą be nuolatinio kalorijų ribojimo. Kol kas pasninkavimas atrodo perspektyvus ne tik kaip svorio kontrolės priemonė, bet ir kaip būdas stimuliuoti metabolinius procesus, susijusius su ląstelių atsparumu ir potencialiai – senėjimo sulėtėjimu.
Prieš pradedant bet kokią ilgalaikę pasninkavimo praktiką, svarbu pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu, ypač turint lėtinių ligų ar vartojant vaistus. Nors dabartiniai rezultatai skatina tolimesnius tyrimus, praktiškas pritaikymas turi būti pagrįstas didesnės apimties ir ilgesnio laikotarpio klinikiniais duomenimis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.