Kaulai silpsta tyliai, o pirmieji požymiai dažnai lieka nepastebėti. Osteoporozė – tai būsena, kai kaulinio audinio suyra daugiau, negu jo susidaro, todėl ilgainiui kaulų masė mažėja ir jie tampa trapesni. Dėl to padidėja lūžių rizika, o pasekmės gali būti ilgalaikės: sumažėjusi judėjimo funkcija, skausmas ir prastesnė gyvenimo kokybė.
Kam ši problema aktualiausia?
Moterys rizikuoja dažniau nei vyrai, ypač po menopauzės. „Moterys osteoporoze suserga dažniau nei vyrai dėl su amžiumi mažėjančio estrogeno kiekio bei fiziologiškai plonesnių ir smulkesnių kaulų. Estrogenas veikia tarsi kaulų apsaugą ir stiprumą skatinantis hormonas, o menopauzės metu jo pradeda mažėti“, – teigė I. Garuckienė. Be amžiaus ir hormoninių pokyčių, į rizikos grupę patenka asmenys, turintys lėtinių ligų (skydliaukės, inkstų, kepenų sutrikimų, artrito), sergantys onkologinėmis ligomis ar ilgą laiką vartojantys kortikosteroidus.
Kaip atpažinti ankstyvus požymius?
Osteoporozė dažnai praeina be akivaizdžių simptomų iki pirmojo lūžio. Vis dėlto yra signalų, kuriuos verta stebėti: pastebimas ūgio sumažėjimas, susikūprinimas, nuolatiniai nugaros skausmai (ypač po nedidelės traumos), taip pat pakitęs sąnarių stabilumas. Kartais lūžiai įvyksta dėl smulkių kritimų ar net kasdienių judesių, todėl būtina atkreipti dėmesį net į menkus pasikeitimus.
Diagnozė ir kada kreiptis
Jei yra minėtų požymių arba keli rizikos veiksniai, verta kreiptis į gydytoją. Pagrindinis tyrimas – kaulų mineralinio tankio (KMT) matavimas (DXA). Šis tyrimas nustato kaulų tankį ir padeda įvertinti lūžio riziką. Gydytojas taip pat gali skirti kraujo tyrimus, kad įvertintų kalcio, vitamino D kiekį ir hormonų balansą.
Kaip sulėtinti kaulų retėjimą?
Prevencija ir gydymas apima kelis pagrindinius žingsnius: subalansuotą mitybą, turinčią pakankamai kalcio ir vitamino D, reguliarią fizinę veiklą (ypač svorį nešančius ir jėgos pratimus), rūkymo nutraukimą ir alkoholio ribojimą.
Svarbu peržiūrėti vartojamus vaistus – ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas didina riziką. Esant reikalui, gydytojas gali pasiūlyti medikamentinį gydymą, kuris stabdo kaulų ardymą arba skatina naujo audinio susidarymą.
Kasdieniai patarimai ir gyvenimo kokybė
Maži pokyčiai kasdieniame gyvenime gali turėti didelę įtaką: užtikrinkite pakankamą saulės poveikį arba vartokite vitaminą D, įtraukite į rutiną jėgos pratimus ir balansą gerinančias mankštas, pasirūpinkite saugia namų aplinka, kad išvengtumėte kritimų. Reguliarūs medicininiai patikrinimai ypač svarbūs vyresnėms moterims ir tiems, kurie turi minėtų rizikos veiksnių.
Kaulų retėjimas nėra neišvengiamas likimas – laiku pastebėjus požymius ir imantis veiksmų, procesą galima sulėtinti ir sumažinti rimtų komplikacijų tikimybę. Pasitarkite su šeimos gydytoju ar specialistu ir sudarykite individualų prevencijos bei gydymo planą.