Praėjusią naktį Lietuvoje užfiksuoti bepiločių orlaivių incidentai sukėlė plataus masto oro pavojaus pranešimus, aprėmusius kelias apskritis ir sutrikdžiusius oro uostų veiklą. Dėl to svarbu ne tik žinoti, kas įvyko, bet ir turėti aiškų namų pasiruošimo planą, kuris padėtų sumažinti nerimą ir apsaugoti šeimą.

Kas nutiko ir kokios teritorijos buvo paveiktos
Nakties metu iš pradžių kai kuriose šalies dalyse buvo paskelbti geltoni, vėliau – raudoni oro pavojaus signalai. Incidentai paveikė Vilniaus, Utenos, Druskininkų, Lazdijų, Marijampolės, Kauno, Panevėžio apskritis ir kelis rajonus. Buvo pranešimų, kad vienas objektas kirto Lietuvos ir Latvijos sieną ir vėliau paliko šalies oro erdvę.

Kaip informavo NKVC vadovas, „Į Lietuvos teritoriją įskrido vienas, greičiausiai, dronas – toks yra pirminis patvirtinimas. Čia kalbame apie antrą epizodą, kai į pietinę Lietuvos pusę įskrido dronas iš Baltarusijos pusės. Jis pateko į Lietuvos teritoriją ties Druskininkais. Tikėtina, jis trumpam įskrido į Lenkijos teritoriją ir iš ten pasuko į Šiaurės Lietuvą per Marijampolę, Kauno apskritį, Panevėžio ir maždaug ties Pasvaliu paliko oro erdvę“, – [LRT] radijui trečiadienio rytą kalbėjo V. Vitkauskas.
Be to, NATO naikintuvai buvo pakelti tam, kad vykdytų paiešką, o oro erdvės ribojimai laikinai paveikė keleivinių skrydžių grafiką.
Kaip elgtis susidūrus su oro pavojumi
Svarbiausia – išlikti ramiai ir rinktis patikimą informaciją iš oficialių šaltinių. Reikia žinoti, kur jūsų namuose yra saugiausia vieta (priedanga arba vidinė patalpa be langų), susitarimus su šeimos nariais ir alternatyvius susisiekimo būdus, jei telefonai neveiktų.
Premjero žinutėje buvo rašoma: „Sudėtinga naktis”. Toliau jis dėstė, kreipdamasis į gyventojus: „Pagal naujausią NKVC informaciją, regione fiksuoti 4 dronai, dešimtys balionų atžymų. Vienas [dronas] praskrido Lietuvos teritoriją. Taikinį bandyta neutralizuoti. Prie Biržų, pirminiais duomenimis, rastos iš NATO naikintuvo paleistos raketos nuolaužos.
Prašau gyventojų, radusių įtartinų objektų, saugoti save – nesiartinti, jų neliesti ir pranešti tarnyboms numeriu 112. Ačiū visiems, kurie šią naktį tarnyboms pranešė apie pastebėtus įtartinus objektus. Šios nakties įvykiai bus išsamiai nagrinėjami“.Psichologo patarimai ir praktinis pasiruošimas
Psichologas Edvardas Šidlauskas atkreipė dėmesį, kad emocinės reakcijos dažnai paaštrėja dėl informacijos stokos: „Laikui bėgant žmonės prie tokių situacijų pripranta. Pavyzdžiui, kalbant apie karo zonas, iš pradžių žmonėms atrodo, kad vyksta pasaulio pabaiga, o vėliau jie prisitaiko net prie labai sudėtingų aplinkybių. Žmogaus psichika turi savybę adaptuotis”, – dalijosi jis.
Taip pat jis priminė: „Svarbiausia – rinkti faktus ir ieškoti patikimos informacijos. Reikia suprasti, kas realiai vyksta ir kiek tai susiję su konkrečiu žmogumi. Pavyzdžiui, jeigu pavojus užfiksuotas pasienyje, o žmogus gyvena prie jūros ar kitame Lietuvos gale, tikėtina, kad tiesioginės grėsmės jam nėra.”
Praktiniai patarimai: turėkite paruoštą „dienos X” kuprinę su svarbiausiais dokumentais, vaistais ir baterijomis; žinokite artimiausią priedangą; suderinkite susitikimo tašką šeimos nariams; išsaugokite telefono akumuliatorių ir stebėkite oficialius pranešimus. Be to, radus įtartiną objektą – nesiartinkite, nelieskite ir kvieskite pagalbą telefonu 112.
Tokios paprastos, bet sistemingos priemonės padeda sumažinti nerimą ir efektyviau reaguoti kai iškyla reali grėsmė.




