Minėta Pasaulinė vėžio diena priminė, kad ankstyva diagnostika ir prevencija išlieka kertiniais sėkmingos kovos su onkologinėmis ligomis elementais. Medikų teigimu, savalaikiai patikrinimai ir pradėtas gydymas gerokai pagerina prognozes, tačiau vis dar trūksta gyventojų įsitraukimo į ankstyvosios patikros programas ir profilaktines priemones.
Asmeniniai ligos istorijų pavyzdžiai iliustruoja, kaip svarbu laiku kreiptis. Prieš aštuonerius metus vilnietei Gražinai nustatytas skrandžio vėžys. Dabar ji džiaugiasi ilga išgyvenimo trukme ir geresne gyvenimo kokybe. „Onkologai, pas kuriuos aš vaikštau stebėsenai, kartais šmaikštauja, sako gadinate mūsų statistiką, nes jūsų laikas labai jau ilgas – 8-eri metai po diagnozės, tai yra labai optimistiškas, labai geras rezultatas”, – pasakoja Gražina.
Žmonių, kuriems vėžys nebėra mirties nuosprendis, Lietuvoje nuo 2000-ųjų metų padaugėjo bent 2,5 karto, sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius Valdas Pečeliūnas. „Reiškia, žmonės suserga vėžiu, bet gyvena toliau ir vėžys tampa lėtine liga. Šiuolaikinė medicina jiems gali padėti – anksčiau nustatome diagnozę, didėja gydymo efektyvumas”, – pabrėžė V.Pečeliūnas. Be to, gydymo galimybės plečiasi: tikslinė terapija, imunoterapija, sudėtingesnės chirurginės technikos ir geresnė paliatyvioji pagalba leidžia pacientams gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Kas serga sunkiau ir kodėl gydymas komplikuojasi
Vėžio eiga ir gydymo sudėtingumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Blogesnę prognozę paprastai turi vyresnio amžiaus žmonės, pacientai su daugeliu lėtinių susirgimų (pvz., širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas), imunokompromituoti asmenys (po transplantacijų ar sergantys imunodeficitu) bei tie, kuriems diagnozė nustatoma vėlyvoje stadijoje. Taip pat svarbūs socialiniai ir ekonominiai veiksniai: mažesnis prieinamumas sveikatos priežiūros, žemesnis išsilavinimas ir gyvenimas atokesnėse vietovėse dažnai lemia vėlesnę diagnostiką ir prastesnes gydymo galimybes.
Be to, tam tikros onkologinės formos — plaučių, pankreato, kepenų ar smegenų navikai — dažniau pasireiškia agresyvia eiga ir yra gydomi sudėtingiau. Gydymą apsunkina ir paciento bendroji sveikatos būklė: polifarmacija, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai, silpna organizmo atsparumo reakcija. Tokiais atvejais reikalingas individualus požiūris, tarpdalykinė komanda ir kartais gydymo dozių korekcijos ar alternatyvios strategijos.
Prevencija ir praktiniai žingsniai
Efektyviausia kova su vėžiu prasideda nuo prevencijos ir profilaktikos: rūkymo nutraukimo, alkoholio vartojimo mažinimo, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir apsaugos nuo profesinių ar aplinkos toksinų. Be to, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir reguliarūs patikrinimai (krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos prevencinės programos) ženkliai padeda ankstyvai diagnozei ir gydymo sėkmei.
Galiausiai, svarbu skatinti visuomenės įsitraukimą į ankstyvosios patikros programas, gerinti informuotumą apie simptomus ir mažinti stigmatizaciją. Pacientų išgirdimas, prieinamumo gerinimas ir palaikymas gydymo metu stiprina galimybes sėkmingai įveikti ligą. Kruopšti stebėsena, individualizuotas gydymo planas ir integruota priežiūra — tai kelias į geresnę prognozę ir gyvenimo kokybę onkologiniams ligoniams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.