Daugelis esame patyrę tą nemalonų pojūtį – lyg gerklėje būtų gumbas, todėl sunku normaliai praryti seiles ar kalbėti. Tai dažnai nutinka prieš svarbius pokalbius, pasirodymus ar intensyvų emocinį išgyvenimą. Nors reakcija atrodo fiziškai, psichologė Natalia Bakaj paaiškina, kad tai dažniausiai yra organizmo refleksinė reakcija į emocinį sukrėtimą, o ne tiesioginė organinė liga.
„Bėk arba kovok“ režimas
Stresas suaktyvina automatinę kūno gynybinę sistemą. „Kai smegenys gauna signalą apie aplinkos pokytį — pavojų, kažką naujo ar nežinomo, aktyvuojama simpatinė nervų sistema. Hipotalamas siunčia komandą antinksčiams išskirti adrenaliną ir noradrenaliną, kad kūnas būtų mobilizuotas įveikti stresorių”, — aiškina Natalia Bakaj. Smegenys iš esmės duoda komandą: „Pavojus, reikia veikti.“ Net jei „pavojus“ yra žodinis pokalbis ar baimė suklysti, organizmas reaguoja taip, lyg ruošiasi kovai ar bėgimui: padažnėja širdies ritmas, kyla kraujospūdis ir įsitempia raumenys.
„Gumbas“ gerklėje — tai raumenų spazmas
Tą gumbą sukelia kaklo ir gerklų raumenų įtempimas. Nerimas verčia raumenis susitraukti, todėl sklinda pojūtis, kad kažkas užsidegus ar trukdo rijimui. Tai dažnai sukelia ir papildomą įtampą kalbant: bandymas „pramušti“ balsą dar labiau įtempia gerklas ir kaklą. Dėl to žmonės kartais klaidingai įtarinėja skydliaukės ligas ar kitas organines problemas.
Psichologė ragina pirmiausia atmesti fiziologines priežastis: jei simptomus lydi skausmas, kvėpavimo sutrikimai arba jie dažni ir intensyvūs, būtina kreiptis į gydytoją. Jei medicininiai tyrimai būna normalūs, verta gilintis į emocinę būklę — ilgalaikis jausmų slopinimas, nuolatinis nerimas ar neišspręstos psichologinės temos gali pasireikšti būtent tokiu kūno signalu.
Kaip greitai sumažinti įtampą
Yra paprastų ir moksliniais tyrimais pagrįstų metodų, kurie padeda atpalaiduoti kaklo ir gerklų raumenis bei sumažinti stresą.
Kvėpavimo technika „4/6″ (įkvėpkite per 4 sekundes, iškvėpkite per 6) padeda sustabdyti simpatinės nervų sistemos dominavimą ir sumažinti raumenų spazmus. Ilgesnis iškvėpimas siunčia smegenims signalą, kad grėsmė praėjo.
Fizinė veikla — net trumpas pasivaikščiojimas, keli tempimo pratimai arba lengvas judesys biure — sumažina kortizolio lygį ir atpalaiduoja pečių bei kaklo sritį. Emocinis atleidimas taip pat svarbus: ašaros yra natūralus būdas išleisti įtampą, o pokalbis su artimu žmogumi gali padėti peradresuoti ir sumažinti nerimą. Jei simptomas kartojasi ir trukdo kasdienai, psichoterapija padeda išsiaiškinti gilesnes priežastis ir išmokti reguliavimo technikų.
„Kūnas nėra priešas — jis mums siunčia signalus. Gumbas gerklėje primena, kad esame gyvi, jautrūs ir mums reikia rūpesčio”, — apibendrina psichologė. Priėmę šį signalą ir praktiškai dirbdami su kvėpavimu, judesiu bei emocijų išraiška, galime ženkliai sumažinti diskomfortą ir atkurti kasdieninę gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.