Scenoje Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė matoma kaip ryški ir pasitikinti savimi atlikėja, tačiau neseniai ji atvirai prabilo apie sunkiausią savo karjeros etapą. Interviu LNK laidoje „Nuo… Iki…“ dainininkė prisipažino, kad išorinis populiarumas ilgą laiką slėpė vidinius išgyvenimus, nepasitikėjimą savimi ir baimę nebeatitikti lūkesčių.

Atviras prisipažinimas apie abejones ir savikritiką
Liepa atskleidė, kad tokios mintys dažnai kankino net po sėkmingų pasirodymų. „Pardavinėjame bilietus į koncertą. Gal nesiseka šiek tiek „soldoutint” ir aš jau viskas – tu esi nevykėlė, tu esi netikusi, tu nesugebi išparduoti bilietų, nors man sako: bet tu ką tik turėjai puikų nuostabų koncertą, ir kažkaip pamiršti, kad tai įvyko, kad yra kuo džiaugtis. Ne visą laiką viskas gali būti 100 proc., o kai nėra šimtu procentų visur, man atrodo, kad čia yra mano kaltė, mano problema, aš kažką blogai padariau, kažkur, kažko nepadariau“, – atviravo atlikėja.
Ji taip pat pabrėžė, kad sau yra griežčiausia kritike: „Sau esu griežčiausia kritikė. Aplink mane nėra turbūt nė vieno kito tokio žmogaus, kuris tiek save plaktų, kiek save plaku aš. Jeigu padarau labai gerai ir mane visi giria, atrasiu, prie ko prisikabinti“. Šios mintys iliustruoja, kaip net aukšto lygio profesionalams sunku atsiriboti nuo savęs menkinančių vertinimų ir visuomenės lūkesčių.
Karjeros iššūkiai ir nauja pradžia
Atlikėja prisipažino prieš kelerius metus patyrusi etapą, kai neturėjo koncertų ir pajamų iš muzikinės veiklos, svarstė žengti į kito kelio paieškas ir net galvojo mesti muziką. Tą laikotarpį ji apibūdino taip: „Galvojau, kad kaip viena atlikėja esu niekas…“ Šis suvokimas ir kova su savimi paskatino ją peržiūrėti prioritetus ir vėl atrasti meilę muzikai.
Šiandien Liepa akcentuoja, kad nebenori populiarumo vien dėl populiarumo: svarbiausia, kad ją vertintų už muziką, o ne už asmeninį gyvenimą ar išvaizdą.
Artėjantis didžiausias jos šių metų koncertas Kauno sporto halėje „Liepa. Pulsas“ yra ne tik pramoga klausytojams, bet ir atlikėjos asmeninis siekis sukurti vientisą sceninį pasaulį, kuriuo žiūrovai galėtų pasinerti.Pasiruošimas koncertui – kruopštus procesas: vokalo treniruotės, fizinis pasirengimas ir repeticijos su šokėjų komanda, šlifuojant kiekvieną judesį ir detalę. Tai primena, kad už sceninės charizmos stovi nuoseklus darbas, disciplina ir emocinis pasiruošimas.
Liepos istorija yra svarbi ne tik kaip žinomybės pasakojimas, bet ir priminimas apie menininkų psichologinį krūvį. Atlikėjos atvirumas gali skatinti viešą diskusiją apie kūrybinį spaudimą, savivertės išlaikymą ir paramos svarbą menininkams, ypač tuomet, kai viešumas nesutampa su vidine pusiausvyra.




