Gydytoja pataria, kelintą valandą geriausia eiti miegoti: padės išvengti širdies ligų

Daugelis žmonių savo kasdieniame gyvenime dažnai susiduria su poreikiu sutrumpinti miego laiką, kad galėtų atlikti daugiau darbų ar atsakyti į įvairius įsipareigojimus. Be to, šiuolaikinis gyvenimo tempas, stresas ir kiti veiksniai neigiamai veikia miego kokybę bei jo trukmę. Tačiau gydytoja šeimos gydytoja Inga Giedraitienė iš Šiaulių „InMedica“ klinikos atkreipia dėmesį į miego svarbą sveikatai ir teigia, kad tinkamas poilsis yra ne tik fizinės gerovės pagrindas, bet ir efektyvi prevencinė priemonė nuo širdies bei kraujagyslių ligų.

Miego svarba žmogui

Miegas yra gyvybiškai svarbus procesas, kurio metu organizme vyksta daugybė sudėtingų ir gyvybinių funkcijų palaikymui reikalingų procesų. Šeimos gydytoja paaiškina, jog miego metu kūno temperatūra sumažėja, sulėtėja širdies ritmo ir kvėpavimo dažnis, pailsi raumenys bei aktyvuojasi imuninė sistema. Taip pat smegenyse vyksta informacijos perdirbimas, kai trumpalaikė atmintis paverčiama ilgalaike, o tai yra būtina mokymuisi ir protinių gebėjimų palaikymui. Kokybiškas miegas labai teigiamai veikia mūsų nuotaiką, energiją ir gebėjimą susikoncentruoti kasdienėms užduotims. Tinkamas poilsis taip pat didina atsparumą infekcijoms, stiprina bendrą sveikatą ir gerina gyvenimo kokybę.

Optimalus miego laikas širdies ligų prevencijai

Tyrimai rodo, kad ne tik miego trukmė turi įtakos sveikatai, bet ir laikas, kada žmogus užmiega. I. Giedraitienė išskiria, jog ypatingai svarbu eiti miegoti apie 22 valandą vakaro, nes tuo metu užmigus sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai paaiškinama tuo, kad šiuo metu organizmo cirkadiniai ritmai – vidinis biologinis laikrodis – geriausiai suderina fiziologinius procesus, tokius kaip kraujospūdis, širdies veikla ir hormonų išsiskyrimas. Sutrikus miego ritmui, pvz., dėl vėlavimo eiti miegoti ar naktinio darbo, didėja nemigos, nekokybiško miego rizika, kas ilgainiui gali lemti ne tik širdies ligas, bet ir kitas sveikatos problemas.

Miego sutrikimų priežastys ir jų pasekmės

Miego režimo sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo streso ir netinkamų elgesio įpročių iki genetinių ar medicininių veiksnių.

Naktimis dirbantys asmenys, žmonės, kurie prieš miegą naudojasi mėlyną šviesą skleidžiančiais ekranais, ar tie, kurie dažnai keičia laiko juostas (keliauja) dažnai susiduria su miego deficitu. Be to, tokios ligos kaip nerimas, depresija, obstrukcinė miego apnėja ar chroniškas skausmas taip pat labai stipriai veikia miego kokybę. Miego trūkumas atsiliepia ne tik mąstymo ir koncentracijos funkcijoms, bet ir didina riziką sirgti diabetu, depresija bei širdies ligomis, o ilgainiui gali prisidėti prie imuninės sistemos nusilpimo ir padidėjusios infekcinėms bei onkologinėms ligoms rizikos.

Kaip elgtis, jei miego trūksta

Gyvenant sparčiu tempu, ne visuomet pavyksta gerai ir pakankamai išsimiegoti. Tokiais atvejais specialistas pataria gerti daug vandens, pavalgyti subalansuotą ir skanų maistą, vengti saldumynų, kurie gali dar labiau išbalansuoti organizmą. Vandens vartojimas padeda išlaisvinti toksinus ir palaikyti organizmo funkcijas, o subalansuotas maistas suteikia organizmui būtinų maistinių medžiagų atsistatymui ir jėgų atgavimui. Taip pat svarbu praleisti laiką gryname ore, nes tai stiprina organizmo būklę ir padeda kovoti su nuovargiu. Jei dienos metu jaučiate miego poreikį, trumpas pietų miegas ne ilgiau nei 20 minučių arba puodelis kavos gali padėti atgauti dėmesį ir energiją. Specialistė taip pat pataria dienos darbus planuoti taip, kad sudėtingiausias užduotis atidėtumėte tokiam laikui, kai esate žvalesni.

Miego rutina ir pagalba specialistų

Vienas iš svarbiausių veiksnių geram miegui – pastovumas. Šeimos gydytoja siūlo visada eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais, kad organizmas įprastų prie pastovaus ritmo. Taip pat verta palaipsniui ankstinti miego laiką, jei esate įpratę eiti miegoti vėlai. Rekomenduojama prieš miegą bent pusvalandį vengti ekrano šviesos, išvėdinti patalpas, užtikrinti tinkamą miegamojo tamsą ir ramybę. Patogus čiužinys, pagalvė ir reguliarus fizinis aktyvumas, ypač dienos metu, labai pagerina miego kokybę. Sunkios treniruotės ir gausus kofeino ar alkoholio vartojimas vakarais turėtų būti ribojami.

Jei nepavyksta kokybiškai pailsėti ilgą laiką ar jaučiate, kad jūsų miego sutrikimai trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į gydytoją. Tyrimams diagnozuoti ir gydymui gali būti paskirti specialūs miego tyrimai – videopolisomnografija, kuri fiksuoja miego gylį, deguonies kiekį ir kitas svarbias fiziologines funkcijas, taip padedant nustatyti miego sutrikimų priežastis.

Gera miego kokybė yra esminė siekiant gero fizinės ir psichinės sveikatos. Rūpinimasis miego režimu ir produktyviu poilsiu yra svarbus žingsnis įgyjant geresnę savijautą bei sumažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 6 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *