Ar žinojote, kad kai kurios itin pavojingos bakterinės infekcijos gali plisti net nuo sveikatai atrodančių žmonių? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, jog apie 40–60 proc. vaikų ir 3–4 proc. suaugusiųjų yra pneumokoko bakterijų nešiotojai, o apie 5–10 proc. žmonių gali būti nešiotojai meningokoko bakterijų. Šie žmonės nejaučia jokių ligos simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus, kurių organizmo imuninė sistema yra silpnesnė, ir taip sukelti sunkias ligas.
Pneumokokinės infekcijos pavojai ir simptomai
Pneumokokinė infekcija gali sukelti įvairias rimtas sveikatos problemas: plaučių uždegimą (pneumoniją), smegenų ir jų dangalų uždegimą, sinusitą, ausų uždegimą ir net kraujo užkrėtimą – sepsį. Užsikrėsti šia infekcija galima oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, kalbant ar esant labai artimam kontaktui su bakterijų nešiotoju arba sergančiuoju. Daugiausia pavojų patiria vaikų amžiaus iki penkerių metų, senyvo amžiaus žmonės ir tie, kurie turi nusilpusį imunitetą dėl įvairių lėtinių ligų arba kitų sveikatos sutrikimų.
Dažniausi pneumokokinės infekcijos simptomai yra kosulys, dusulys, karščiavimas, prakaitavimas, drebulys, krūtinės skausmas, nuovargis ir galvos svaigimas. Šie požymiai dažnai yra rimti ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Skiepai – pagrindinė apsauga nuo pneumokokinės infekcijos
Laimei, šių pavojingų infekcijų riziką galima ženkliai sumažinti skiepijimu. Lietuvoje vaikams pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiriamos trys pneumokoko vakcinos dozės – 2, 4 ir 12–15 mėnesių amžiuje. Taip pat rizikos grupei priklausantys vaikai ir suaugusieji gali būti paskiepyti vienkartine vakcinos doze. Skiepų dėka galima užkirsti kelią ligoms ar bent sumažinti jų sunkumą.
Pastarųjų metų statistika rodo, kad Lietuvoje nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepija apie 80 proc. vaikų. Tačiau sergamumas šia liga auga: 2022 metais jis buvo 3,1 atv. 100 tūkst., o 2023 metais padidėjo iki 4,7 atv.
100 tūkst. gyventojų. Dėl šios priežasties labai svarbu nepamiršti laiku paskiepyti vaikus ir pasiskiepyti patiems, jeigu priklausote rizikos grupei.
Meningokokinė infekcija – mažėjantis, bet vis dar pavojingas grėsmė
Meningokokinė infekcija yra dar viena rimta bakterinė liga, kuri gali plisti sveikų žmonių tarpe. Lietuvoje pradėjus skiepyti vaikus nuo šios infekcijos 2017 metais, sergamumas ženkliai sumažėjo – nuo 2,9 iki 0,73 atv. 100 tūkst. gyventojų per metus. Vis dėlto, skiepijimo apimtys dar nepasiekė rekomenduojamų 90 proc., todėl liga vis dar kelia riziką.
Vaikai Lietuvoje nuo B tipo meningokokinės infekcijos skiepijami trijuose etapuose: 3 mėnesių, 5 mėnesių ir 12–15 mėnesių amžiuje. Tėvai bei rizikos grupių atstovai skatinami kreiptis į šeimos gydytoją ir pasirūpinti skiepu. Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, ypač per artimą kontaktą: valgant iš tų pačių indų, bučiuojantis ar kitaip bendraujant.
Pirmieji šios ligos simptomai dažnai yra panašūs į peršalimą, tačiau netrukus gali pasireikšti stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai ir sprando raumenų sustingimas. Liga itin pavojinga – net ir suteikus greitą ir tinkamą medicinos pagalbą, mirtingumas siekia 10–15 procentų.
Kitos apsaugos priemonės nuo infekcijų
Be skiepų, svarbu laikytis ir kitų prevencinių priemonių, kurios padeda sumažinti bakterijų plitimą. Tai – tinkama rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis, reguliarus patalpų valymas ir jų vėdinimas. Šie paprasti, bet efektyvūs veiksmai gali apsaugoti mus ir mūsų artimuosius nuo daugelio užkrečiamų ligų.
NVSC specialistai ragina visus neignoruoti skiepų svarbos – laiku paskiepyti vaikus ir, jei priklausote rizikos grupei, pasirūpinti vakcinacija patiems. Tik taip galime pasiekti geresnę visuomenės sveikatą ir užkirsti kelią šių pavojingų infekcijų plitimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.