Neaiškūs, ilgai trunkantys kūno skausmai dažnai verčia pacientus klausinėti: gal čia fizinė liga, o gal – kažkas psichologinio? Daugelis specialistų atkreipia dėmesį, kad psichikos sutrikimai, ypač depresija, gali pasireikšti ne tik nuotaikos pokyčiais, bet ir įvairiais somatiniais simptomais: nugaros, kaklo, galūnių skausmais, raumenų įtampa ar chronišku nuovargiu. Svarbu suvokti, kad fizinių tyrimų neatlikus, o medicininiams tyrimams nerandant pagrindo, verta pagalvoti ir apie psichologinę diagnostiką.
Kaip atpažinti, kada skausmas gali slėpti depresiją
Depresija dažnai prasideda lėtiniu nuovargiu ir miego sutrikimais: sunku užmigti, atsibundama vidury nakties arba per anksti, išnyksta ankstesnis džiaugsmas ir motyvacija. Svarbu atkreipti dėmesį, kada skausmas nepasikeičia atlikus įprastus medicininius tyrimus arba tampa susijęs su energijos sumažėjimu, kaltės jausmu, gyvenimo prasmės praradimu. Tokiu atveju fizinių simptomų priežastis gali būti psichikos sutrikimas, todėl reikėtų kreiptis plačiau – ne tik pas specialistus, tiriančius organinę patologiją.
– Profesoriau, kokia šiuo metu yra lietuvių psichinė sveikata ir kaip ji keičiasi?
– A. Germanavičius: Visuomenės psichikos sveikatą apibūdina ne tik sutrikimų paplitimas, bet ir smurto, prievartos, vaikų nepriežiūros rodikliai. Taip pat tai, kaip mes rūpinamės savo tėvais, seneliais, vyresnio amžiaus karta. Visa tai rodo, kad šiuo metu mūsų visuomenės psichikos sveikata vis dar yra prasta. Lyginant su 1990 metų viduriu yra gerėjanti, nes mažėja sutrikimų, sukeltų dėl alkoholio vartojimo. Tačiau yra ir blogų tendencijų – nemiga, didesnės priklausomybės, streso didėjimas. Priklausomybėmis nuo narkotinių medžiagų, interneto, lošimų ir kitomis.
Kur kreiptis ir kokią pagalbą galima gauti iš vaistininko
Vaistininkai dažnai yra pirmasis kontaktas, kai žmogus jaučia nerimą ar prastą savijautą, tačiau bijo kreiptis pas gydytoją.
Jie negali diagnozuoti depresijos, bet gali suteikti pirmąją pagalbą – patarti dėl gyvenimo būdo pokyčių, vitaminų ar papildų, kurie palengvina simptomus, pavyzdžiui, rekomenduoti vitamino D ar magnio preparatus. Be to, vaistininkas gali nukreipti žmogų pas specialistą ar paaiškinti, kaip veikia skirti vaistai.
– Kalbant apie depresijos ir psichinių ligų stigmatizavimą, tikriausiai būtent dėl to žmonės vis dar bijo kreiptis į gydytojus. Kaip vaistininkai susiduria su depresija sergančiais žmonėmis?
– K. Staivė: Į vaistinę ateina tikrai daug žmonių, kuriuos vargina stresas, įtampa, nerimas. Žinoma, vaistininkai žmogui diagnozuoti depresijos negali, o visi vaistai, antidepresantai yra parduodami tik su receptais, bet pirmą pagalbą suteikti galime. Pavyzdžiui, depresijai turi įtakos vitaminas D, kurį galime rekomenduoti, taip pat magnio preparatai, maisto papildai.
Jeigu rimti fiziniai tyrimai nerodo organinio sutrikimo, šeimos gydytojas turėtų aptarti ir psichikos sveikatos galimybę. Vyresnės kartos medikai kartais vengia kalbėti apie depresiją, tačiau jaunieji gydytojai būna jautresni šiai temai. Svarbiausia – nedelsti: ankstyva intervencija, fizinis aktyvumas, psichoterapija ir, jei reikia, medikamentinis gydymas gerina prognozes ir sumažina komplikacijų riziką.
Jei patiriate ilgai trunkančius skausmus ar kitus simptomus, kurių medicininiai tyrimai nepaaiškina, apsvarstykite galimybę pasitikrinti psichikos sveikatą ir aptarti tai su savo gydytoju arba atminkite, kad vaistininkas gali būti pirmasis žingsnis pagalbos link.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.