Artėjant šiltajam sezonui vis daugiau žmonių renkasi laiką leisti gamtoje – vaikščioja miškuose, piknikauja parkuose ar leidžiasi į stovyklavimus prie ežerų. Tačiau verta prisiminti, kad gamtoje slypi ir nemažai pavojų, tarp kurių – erkinis encefalitas, pavojinga virusinė liga, kurią platina erkės. Lietuvoje skaičiuojama, kad apie 1 proc. erkių yra užsikrėtusios šiuo virusu, o kasmet šia liga užsikrečia apie 500–700 žmonių. Nors procentas nėra didelis, paveikti gali kiekvieną, todėl svarbu įgyti tinkamą informaciją ir imtis priemonių apsaugai.
Erkinio encefalito pavojai ir mitai apie apsaugą
Gydytoja Živilė Visockienė pabrėžia, kad klaidinga manyti, jog erkės ir erkinis encefalitas gresia tik miestų pakraščiuose ar kaimo vietovėse. Erkės randamos net ir daugiabučių kiemuose bei miesto parkuose. Todėl apsaugos priemonės reikalingos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar pomėgių. Vienintelė patikima ir efektyvi apsauga nuo šios ligos yra skiepai.
Ligos simptomai ir svarba stebėti sveikatą po įsisiurbimo
Erkinis encefalitas yra sudėtinga dviejų bangų liga, kurios pradžioje pasireiškia gripą primenantys simptomai – karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, sąnarių skausmai. Po pradinės stadijos dažnai seka antra liga banga su sunkesniais požymiais, kaip galvos skausmas, vėmimas, sąmonės sutrikimai ir meningitas. Ypač svarbu pažymėti datą, kada erkė įsisiurbė, ir mėnesį laiko stebėti sveikatos būklę. Atsiradus bent vienam simptomui, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Statistikos duomenimis, tik apie 30 proc. persirgusiųjų visiškai pasveiksta, likusiems gali išlikti rimti neurologiniai sutrikimai, o 1–4 proc. atvejų erkinis encefalitas baigiasi mirtimi. Tai rodo, kokia svarbi ankstyva ligos atpažinimo ir prevencijos svarba.
Erkės įsisiurbimas: kaip elgtis?
Įsisiurbus erkę, dažnai jos įkandimo nesijaučia dėl erkės seilių nuskausminančio poveikio. Dėl to net pusė užsikrėtusiųjų be atpažintos įkandimo vietos.
Pastebėjus erkę, ją reikia kuo skubiau pašalinti pincetu, suimant kuo arčiau odos paviršiaus ir traukiant lėtai, bet tvirtai. Svarbu nespausti erkės kūno, nes išsiliejęs turinys gali padidinti infekcijos pavojaus tikimybę. Jei galvutė lieka odoje, tai nėra kritiška – ji išsisluoksniuos natūraliai. Po pašalinimo įkandimo vietą būtina kruopščiai dezinfekuoti.
Liaudyje paplitę metodai, kaip erkės sukinėjimas ar tepimas aliejumi, yra klaidingi ir gali tik pakenkti, todėl jų reikėtų vengti.
Apsauga nuo erkių: svarbu žinoti
Prevencijai galima naudoti repelentus ir dėvėti tinkamą aprangą – šviesius, uždarus, ilgus drabužius, kurie padeda sumažinti atvirų kūno vietų kiekį. Pasivaikščiojimų po miškus ar pievas metu rekomenduojama įsiverti drabužius į kelnes ir kojines, apsaugoti galvą. Po buvimo lauke svarbu apklausti save ir augintinius, ar nėra erkių.
Be to, erkiniu encefalitu gali užsikrėsti ir vartojant termiškai neapdorotus pieno produktus, todėl vartojant maistą verta būti atsargiems.
Skiepų svarba ir jų efektyvumas
Nepaisant plataus reklamos dėmesio repelentams ir aprangai, efektyviausia prevencijos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Šios vakcinos efektyvumas siekia net 99 proc., o Lietuvoje šis potencialas vertinamas itin rimtai. Palyginimui, Austrijoje, kur nuo šios ligos pradėta visuotinis skiepijimas, sergamumas sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Skiepijimo kursas susideda iš trijų dozių, kurios suteikia imunitetą apie trejus metus, po ko rekomenduojama skiepus kartoti periodiškai.
Adatų baimė – svarbi nesiskiepijimo priežastis
Medicinos psichologė Milita Judzinskė akcentuoja, kad adatų baimė yra viena didžiausių kliūčių skiepijantis. Tyrimai rodo, kad net 40 proc. vaikų iki 12 metų labai bijo adatų, o ši baimė dažnai išlieka ir suaugus. Todėl svarbu pradėti dirbti su baime jau nuo mažų dienų, taikant keletą paprastų, bet veiksmingų būdų.
Kaip nuraminti vaiką prieš skiepą?
- Išlikite ramūs. Tėvų ramumas ir pasitikėjimas prisideda prie vaiko pasitikėjimo ir mažina nerimą.
- Bendraukite. Paaiškinkite vaikui, kodėl skiepai svarbūs, pasakodami paprastais, vaizdingais pavyzdžiais.
- Nemeluokite. Svarbu pasakyti tiesą, kad skiepijantis truputį skaudės, tačiau skausmas bus trumpalaikis ir tėvai visada bus šalia padėti.
- Suteikite kontrolę. Leiskite vaikui suskaičiuoti iki trijų ar pasirinkti, kada bus dūris, tai mažina baimę ir suteikia saugumo jausmą.
- Nukreipkite dėmesį. Skiepijimosi metu kalbėkite, žaiskite, dainuokite ar parodykite vaikui mėgstamą vaizdo įrašą.
Atsipalaidavimo technikos padeda sumažinti nerimą
Įvairios kvėpavimo ir dėmesio nukreipimo praktikos padeda vaikams ir suaugusiems įveikti stresą ir baimę. Vienas iš paprastesnių būdų – sulaikyti kvapą, suskaičiuoti iki trijų ir lėtai iškvėpti. Taip pat galima koncentruotis į aplinkoje matomus ir jaučiamus dalykus, tokius kaip penki regimi objektai, penki kvapai, penki pojūčiai, kas padeda nukreipti dėmesį nuo neigiamų minčių.
Svarbiausia, kad vaikai jaustųsi palaikomi ir drąsinami tėvų, girdėdami palaikymo frazes, kaip „Aš galiu tai padaryti“ arba „Aš esu saugus“.
Išvada
Adatų baimė yra natūrali ir dažna, tačiau jos nebuvimas ar įveikimas yra itin svarbus siekiant apsisaugoti nuo pavojingų ligų, tokių kaip erkinis encefalitas. Nuoseklus švietimas, šeimos ir medicinos specialistų palaikymas bei tinkamos prevencinės priemonės užtikrina saugumą ir sveikatą gamtoje. Skiepai išlieka patikimiausia apsauga – pasiskiepijus trimis dozėmis susiformuoja ilgaamžis imunitetas, o papildomos dozės palaiko apsaugą. Rinkitės saugumą ir būkite atsargūs gamtoje – jūsų sveikata yra svarbiausia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.