Alerginės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas ir astma, pastaraisiais metais tampa vis dažnesnės visame pasaulyje. Jų atsiradimą lemia sudėtingi veiksniai – genetika, aplinkos poveikis, mitybos įpročiai ir vis svarbesniu tampantis organizmo imuninės sistemos reguliavimas. Naujausi tarptautinio mokslo projekto rezultatai atskleidė, kad svarbus vaidmuo šioms ligoms išsivystyti tenka ne tik vitaminui D, bet ir žarnyno mikrobiotos sudėčiai.
Vitamino D reikšmė organizmui ir alerginių ligų rizikai
Tradiciškai vitaminas D buvo vertinamas kaip kalcio ir fosforo apykaitos reguliatorius, būtinas kaulų sveikatai. Tačiau šiandien mokslininkai pabrėžia jo daug platesnį vaidmenį – vitaminas D reguliuoja imuninės sistemos veiklą, prisideda prie odos, raumenų ir net širdies bei kraujagyslių funkcijų palaikymo. Kauno klinikų alergologė ir imunologė dr. Laura Tamašauskienė pažymi, kad vitamino D receptoriai yra randami daugelyje organizmo audinių, įskaitant imuninės sistemos ląsteles, todėl to vitamino trūkumas gali paveikti imuninius procesus ir lemti alerginių ligų atsiradimą.
Vitaminas D į organizmą patenka per odą, kai ji veikiama saulės spindulių, arba su maistu, kuriame jis natūraliai yra reta, pavyzdžiui, riebi žuvis, kepenys, kiaušinių tryniai. Tačiau dėl gyvenimo būdo, klimato ir saugumo priemonių žmonės dažnai negauna reikiamo vitamino D kiekio, ypač Šiaurės šalių gyventojai. Taip pat vitamino D absorbciją gali lemti individualūs genetiniai faktoriai, įskaitant vitamino D receptorių genų variantus, kurie, kaip nustatyta, yra susiję su padidėjusia atopinio dermatito ir astmos rizika.
Žarnyno mikrobiota ir jos ryšys su alerginėmis ligomis
Žarnynas yra ne tik maisto virškinimo vieta, bet ir svarbi imuninės sistemos dalis. Jame gyvena didžiulis kiekis mikroorganizmų – mikrobiota, kuri reguliuoja imuninės reakcijos eigą bei palaiko organizmo pusiausvyrą. Moksliniai tyrimai rodo, kad mikrobiotos sudėties sutrikimai gali skatinti uždegiminius procesus ir sukelti imuninės sistemos disbalansą, kuris prisideda prie alerginių ligų, tokių kaip astma ir atopinis dermatitas, išsivystymo.
Žarnyno mikrobiotos sudėtis yra labai jautri aplinkos veiksniams – mitybai, gyvenimo būdui bei vartojamų vaistų poveikiui. Todėl mikrobiotos korekcijos galimybės tampa nauja perspektyvia alerginių ligų prevencijos ir gydymo kryptimi. Šiuo metu atliekami tolesni tyrimai, kurie tikisi išaiškinti, kurios bakterijų rūšys yra būtinos siekiant sumažinti uždegiminius procesus ir kaip tinkamai formuoti mikrobiotą sveikatai palaikyti.
Tarptautinis projektas – Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslininkų bendradarbiavimas
Likusios skirtingose geografinėse zonose šalys turi savitus mitybos įpročius, klimato sąlygas ir genetiką, todėl tarptautinis tyrimas suteikė galimybę palyginti vitamino D kiekį, vitamino D receptorių genų polimorfizmus ir žarnyno mikrobiotos sudėtį įvairių populiacijų pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu ir astma. Šiam projektui vadovavo Kauno klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Latvijos ir Taivano.
Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientams, sergantiems alerginėmis ligomis, vitamino D koncentracija kraujyje yra žemesnė nei sveikų žmonių, o vitamino D trūkumo būklė susijusi su didėjančia astmos rizika. Taip pat nustatyti tam tikri vitamino D receptorių genų variantai, kurie koreliuoja su šių ligų išsivystymo rizika bei vitamino koncentracija organizme.
Šie moksliniai atradimai pagrindžia rekomendacijas atidžiai tirti vitamino D kiekį kraujyje pacientams, turintiems alerginių ligų rizikos veiksnių, bei esant poreikiui skirti vitamino papildus. Ateityje numatoma įdiegti genų tyrimus, kurie leis anksti prognozuoti atopinio dermatito ir astmos išsivystymo riziką ir tokiu būdu geriau personalizuoti gydymą.
Poreikis tolimesniems tyrimams ir ateities perspektyvos
Nors tyrimas parodė reikšmingus ryšius tarp vitamino D, žarnyno mikrobiotos ir alerginių ligų, reikalingi papildomi moksliniai darbai, kurie padėtų išsamiau identifikuoti mikrobiotos bakterijų rūšis, atsakingas už imuninės sistemos reguliavimą. Supratimas, kaip formuoti palankią mikrobiotos sudėtį, galėtų suteikti naujų gydymo galimybių mažinant atopinio dermatito ir astmos riziką bei jų sunkumą.
Šie tarptautinio bendradarbiavimo ir išplėstinių tyrimų rezultatai įrodo, kaip sudėtingas ir daugiaveiktis yra alerginių ligų vystymasis. Jų pažinimas leidžia ne tik gerinti esamų pacientų gydymą, bet ir kurti efektyvesnes prevencijos strategijas, kurios prisidės prie geresnės visuomenės sveikatos ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.