Po koronaviruso pandemijos pasaulis susiduria su naujais iššūkiais, susijusiais su ankstesnių ligų atgimimu. Lietuvoje vėl ima plisti tuberkuliozė, ypač pavojinga tampa vaistams atspari forma, kuri kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir gydymui. Šią problemą akcentuoja virusologas profesorius Saulius Čaplinskas, dalyvaudamas laidoje „Sveikatos DNR“.
Tuberkuliozė – pavojingas užkratas, atgimstantis dėl netinkamo gydymo
Tuberkuliozė yra lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Iki šiol ji buvo tarp ligų, kurių plitimą suvaldė skiepai ir gydymo priemonės. Tačiau pastaraisiais metais vis labiau išryškėja problema dėl atsparumo antibiotikams. Profesorius S. Čaplinskas pažymi, kad Lietuvoje, nors ir sumažėjus sergamumui, vaistams atspari tuberkuliozė vis dar yra opi problema.
Antibiotikams atsparios tuberkuliozės ir kitų ligų kilmę dažnai lemia netinkamas vaistų vartojimas. Tai apima nepakankamą gydymo trukmę, vaistų vartojimo pamiršimą, neteisingą dozavimą, taip pat žalingą gyvenimo būdą, pavyzdžiui, alkoholio ir narkotikų vartojimą. Dėl to mikobakterijos prisitaiko prie vaistų, tampa atsparesnės ir sunkiau įveikiamos tradiciniais gydymo būdais.
Gyvenimo būdo įtaka ligos plitimui ir prevencijai
Profesorius taip pat atkreipia dėmesį į socialines problemas, kurios prisideda prie tuberkuliozės plitimo. Kvaišalų vartojimas ir įvairūs socialiniai veiksniai lemia, kad kai kurie žmonės nesilaiko gydymo rekomendacijų arba net nesuvokia savo rizikos. Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, todėl ja gali užsikrėsti bet kuris žmogus, ypač jei jo imuninė sistema yra nusilpusi.
Stiprinti imuninę sistemą bei keisti gyvenimo įpročius yra būtina norint sumažinti riziką susirgti tuberkulioze. Svarbu sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas, nes tai padeda organizmui atsispirti infekcijoms ir sumažina ligų plitimo tikimybę.
Globalios grėsmės ir Lietuvos situacija
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau kelis dešimtmečius signalizuoja apie augančius pavojus – atsparias antibiotikams bakterijų atmainas, kurios sudaro grėsmę visuotinei sveikatai.
Nors Lietuvoje antibiotikų vartojimas veterinarijoje yra kontroliuojamas ir vertinamas palankiai, globali situacija yra sudėtinga, nes atsparios bakterijos kaimyninėse ar kitose šalyse gali greitai pasklisti ir čia.
PSO kelia tikslą iki 2030 metų ženkliai sumažinti tuberkuliozės ir kitų užkrečiamųjų ligų plitimą, tačiau tam būtina ne tik medicininė priežiūra, bet ir visuomenės informavimas, atsakingas gyvenimo būdas bei tinkamas antibiotikų vartojimas.
Ateities iššūkiai: narkotikų vartojimo plitimas ir sveikatos krizė
Profesorius taip pat išreiškia susirūpinimą dėl narkotikų vartojimo didėjimo, kuris ne tik silpnina imuninę sistemą, bet ir sudaro sąlygas uždegimams bei infekcinėms ligoms plisti. Prognozuojama, kad iki 2050 metų daugelyje pasaulio šalių gali įvykti sveikatos sistemų kolapsas dėl šios problemos, todėl būtina skirti daugiau dėmesio prevencijai ir prevencinei veiklai.
Visuomenės žinių lygio kėlimas, atsakingas požiūris į savo sveikatą ir medicinos priemonių bei skiepų tinkamas naudojimas padės sumažinti šios klastingos ligos plitimą ir apsaugoti visuomenę nuo nepageidaujamų sveikatos pasekmių.