Besidžiaugiant vis šiltėjančiu oru ir prasidėjus aktyviajam gamtos sezonui, ekspertai ragina nepamiršti apie pavojų, kuris tyko miškuose ir pievose – erkes. Lietuvos klimatas yra itin palankus šiems parazitams, todėl kasmet vis daugiau gyventojų užsikrečia erkinio encefalito ar laimo liga, kurios gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžia, kad dėl klimato kaitos erkių aktyvumas išsiplečia. Anksčiau šių parazitų veiklos laikas buvo ribotas, bet dabar jos gali būti randamos net žiemą, ypač praėjus šiliau orams. Tai ypač svarbu tiems, kurie renkasi į gamtą kartu su augintiniais, nes ilgaaugiai šunys yra dažni erkių nešiotojai.
Erkės Lietuvoje – pavojingos ir įvairios
Lietuvoje gyvena keli šimtai erkių rūšių, tačiau žmogui pavojingos yra keturios. Šios sukelia rimtas infekcijas, tokias kaip erkinis encefalitas ir laimo liga. Pirmoji yra ypač klastinga, nes pradiniai simptomai dažnai painiojami su gripo požymiais, o liga sėkmingai gydoma tik ankstyvose stadijose. Negydant, ji gali pažeisti smegenis, galvos dangalus, periferinius nervus, o pasekmės gali būti labai sunkios, netgi mirtinos.
Dažniausiai sutinkama miškinė ar šuninė erkė, tačiau pavasarį aktyvios ir pievinės erkės – jų išskirtinis bruožas – marmurinis raštas ant nugarėlės. Nepriklausomai nuo rūšies, visos jos kelia grėsmę, todėl būtina imtis prevencinių priemonių.
Skiepai ir kitos apsaugos priemonės – ką reikia žinoti?
Specialistai akcentuoja, kad vienintelė efektyvi apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Pernai Lietuvos teritorijoje užregistruota beveik 600 susirgimų erkinėmis ligomis, o 2022 metais jų buvo gerokai mažiau – apie 377 atvejai. Tokia tendencija rodo ligų plitimą ir didėjančią riziką.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė detalizuoja skiepų schemą: pirmasis skiepas, po 1–3 mėnesių antrasis, o trečiasis skiepas gali būti atliktas po 5–12 mėnesių, vėliau rekomenduojamos revakcinacijos kas trejus metus.
Vaikai nuo vienerių metų taip pat gali būti skiepijami. Greitieji skiepai, suteikiantys apsaugą per 14 dienų, itin naudingi pradedant aktyvų sezoną.
Tačiau nuo laimo ligos, kuri yra antra svarbi erkinių infekcijų rūšis, vakcinos nėra. Jos simptomai dažnai prasideda raudona dėme odoje, o liga reikalauja laiku pradėto gydymo, kad išvengtume komplikacijų.
Apsauga gamtoje – svarbios rekomendacijos
Norint sumažinti riziką būti įkąstiems, gamtoje rekomenduojama dėvėti šviesius, kūną dengiančius drabužius ir naudoti specialius repelentus. Efektyviausios priemonės yra turinčios cheminę medžiagą ‘deta’, kuri veikia maždaug 4–4,5 valandas. Erkės jautrios šilumai, todėl jos nesiremia kvapu, o šilumos signalu.
Be to, gamtininkas S. Paltanavičius perspėja, kad pavojingos būna net mažytės erkės lervos, kurių dydis gali siekti vos milimetrą. Todėl po grįžimo iš gamtos svarbu kruopščiai apžiūrėti odą ir išskalbti drabužius.
Erkinės ligos ir draudimas – auganti problema
Specialistai pastebi, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje draudžiasi nuo erkių sukeliamų ligų. Draudimo bendrovės atstovas Saulius Abraškevičius akcentuoja, kad praėjusiais metais nuo erkinės infekcijos patiriamų žalos atlyginimų skaičius išaugo net 40 procentų, o išmokų suma – apie 50 procentų. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, o pavasario pikas turi ir rudens atgaivą – rugpjūčio–spalio mėnesiais, kai daugėja išvykų į gamtą uogauti, grybauti.
Apibendrinant, saugant save ir savo artimuosius nuo erkių keliamų pavojų, svarbiausia yra nuoširdi informuotumas, laiku atlikti skiepai, tinkamas pasiruošimas gamtos pasivaikščiojimams bei atidumas. Šilti orai ir kvietimas praleisti laiką gamtoje neturėtų užgožti sveikatos saugojimo būtinybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.