Vidutinio amžiaus žmonėms labai svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatos rodiklius, ypač į tam tikrus simptomus, kurie gali pasirodyti nepastebimi ar nereikšmingi, tačiau ilgainiui prisideda prie mąstymo gebėjimų silpnėjimo ir protinės veiklos skurimo. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Konsultacijų skyriaus gydytoja Violeta Pčalinienė įspėja, jog kai kurie simptomai, susiję su klausos sutrikimais, gali įspėti apie rimtesnes sveikatos problemas, kurių negalima ignoruoti.
Klausos sutrikimai po virusinių infekcijų – rimta problema
Pastaruoju metu pastebima, kad po kvėpavimo takų virusinių infekcijų atsirandančios bakterinės komplikacijos, tokios kaip vidurinės ausies uždegimas, tapo sudėtingesnės gydyti. Gydytoja pabrėžia, kad pastaruoju metu dažnai tai reikalauja nebe vieno, o kelių skirtingų antibiotikų vartojimo, kas rodo bakterijų atsparumo didėjimą ir gydymo sunkumus. Tokios komplikacijos gali paveikti klausą ir sukelti klausos nervo ląstelių pažeidimą, o kai nesuteikiama tinkama gydytojų priežiūra – netgi apkurtimą.
Ypatingai svarbu žinoti, kad COVID-19 infekcija taip pat gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu ir lemti klausos nervo pažeidimus, kurie ilgainiui apsunkina protinę veiklą ir mąstymo gebėjimus. Apie ilgalaikius koronaviruso poveikius klausa bus aiškiau sužinoma tik su būsimos mokslinių tyrimų rezultatų apibendrinimu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Klausos sutrikimai gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių – įgimtų genetinių sindromų, autoimuninių ligų ar išorinių veiksnių, tokių kaip infekcijos ar traumų pasekmės. Gydytoja Violeta Pčalinienė pabrėžia, kad tam tikrų genų mutacijos gali lemti sutrikusią klausą ne tik vaikystėje, bet ir sulaukus 30–40 metų amžiaus. Todėl svarbu stebėti ne tik genetinius veiksnius, bet ir gyvenimo būdą, asmeninius pomėgius bei rizikos elgseną, nes jie tiesiogiai veikia protinius gebėjimus ir klausa.
Neignoruojant ankstyvųjų simptomų ir kreipiantis į gydytojus laiku galima užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, kurios ilgainiui neigiamai paveikia tiek klausą, tiek mąstymą bei smegenų veiklą apskritai.
Profilaktika ir tinkamas gydymas yra pagrindinės priemonės išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę vidutinio amžiaus žmonėms.
Kaip išsaugoti protinius gebėjimus?
Be medicininės priežiūros, labai svarbu rūpintis ir savo gyvenimo būdu – reguliariai mankštintis, subalansuotai maitintis, vengti streso ir skirti dėmesio smegenų treniravimo pratimams. Geras klausos pajautimas ir tinkama sensorinė stimuliacija tiesiogiai skatina smegenų veiklą, padeda išlaikyti gerą atmintį, koncentraciją ir kitus protinius gebėjimus. Todėl ne tik gydytojų rekomendacijos, bet ir nuolatinis savęs stebėjimas bei gyvenimo kokybės gerinimas yra labai svarbūs vidutinio amžiaus žmonėms.
Apibendrinant, tinkamas dėmesys savo klausos sveikatai gali užkirsti kelią ne tik fizinėms problemoms, bet ir užtikrinti ilgesnį protinių gebėjimų išlaikymą. Nepamirškite, kad laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, sudėtingų pasekmių galima išvengti, išsaugant ne tik klausą, bet ir aiškų, aštrų mąstymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.