Pastaruoju metu mokslininkai atskleidė nerimą keliančią tiesą apie žmogaus kraujagyslių būklę. Tyrimai rodo, kad kaklo arterijų riebalų apnašose gali būti ne tik įprastų lipidų, bet ir smulkių plastiko dalelių – mikronanoplastikų, kurie gali prisidėti prie kraujagyslių užsikimšimo ir rimtų sveikatos problemų, įskaitant insultą.
Tyrimas, pristatytas Amerikos širdies asociacijos konferencijoje, atskleidė, kad mikro- ir nanoplastikai, autoriaus Ross Clarko žodžiais, yra mažos plastiko dalelės, kurios susidaro dėl pramoninių procesų arba plastikinių atliekų skaidymosi gamtoje. Dėl savo mažo dydžio jos gali lengvai prasiskverbti į organizmo ląsteles ir audinius, kas kelia papildomą grėsmę sveikatai.
Mokslininkai pabrėžia, kad pagrindinis mikronanoplastikų šaltinis yra ne tik plastikiniai indai ar pakuotės, bet ir maistas bei geriamas vanduo. Dėl to žmogus šių kenksmingų dalelių sąlyčiui sukuria nuolatinę galimybę, o jos kaupimasis kraujagyslėse gali turėti itin rimtų pasekmių.
Ankstesni Italijos tyrimai taip pat atskleidė mikronanoplastikų buvimą miego arterijos apnašose žmonių, nepriklausomai nuo simptomų. Tačiau dabar pastebėta, kad jų koncentracija žymiai didesnė asmenų, patyrusių insultą, mini insultą ar laikiną regos sutrikimą dėl kraujagyslių užsikimšimo.
Mikronanoplastikai – naujas insulto rizikos veiksnys?
Tyrėjų atlikta analizė parodė, kad koncentracija aterosklerotinėse plokštelėse yra net 16 kartų didesnė žmonėms su apnašomis, bet be ūmių simptomų, o pacientams, išgyvenusiems insultą ar kitus kraujagyslių įvykius, ši dalelių koncentracija buvo net 51 kartą didesnė. Tai rodo stiprų ryšį tarp mikronanoplastikų kiekio kraujagyslėse ir rimtų širdies bei smegenų kraujotakos sutrikimų.
Mokslininkų nuomone, šios dalelės gali ne tik tiesiogiai prisidėti prie uždegiminių procesų kraujagyslių sienelėse, bet ir sudaryti sudėtingas biologines sąveikas, kurios skatina apnašų susidarymą. Vis dėlto būtina tęsti tyrimus, kad būtų detaliau išsiaiškintas būtent šių dalelių poveikis žmonių sveikatai.
Tyrimas turi ir tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, negalima tiksliai pasakyti, ar mikronanoplastikai tiesiogiai sukelia arterijų užsikimšimą, ar yra šalutinis kitos ligos požymis. Taip pat neturima duomenų apie tiriamos imties etninę priklausomybę ar kitus svarbius veiksnius.
Kas laukia ateityje?
Nors šie pirmieji duomenys yra itin įdomūs ir kelia nerimą, ekspertai pabrėžia, kad mokslininkai turi dar ilgametį kelią iki galutinio šių medžiagų poveikio žmogaus organizmui supratimo. Pasaulio sveikatos organizacijos ir įvairių mokslinių institucijų tyrimų kryptys bus nukreiptos į gilų nanoplastikų poveikio tyrimą ir galimų prevencinių priemonių sukūrimą.
Tuo tarpu visuomenei svarbu žinoti, jog plastiko dalelės gali būti paslėptos net įprastuose maisto ir gėrimo produktuose. Būtina skatinti aplinkos apsaugos priemones, mažinančias plastiko taršą bei taikyti sveikesnius gyvenimo būdo pasirinkimus.
Neurologijos profesorė Karen L. Furie pažymi: „Iki šiol nemanėme, kad plastiko mikronanodalelės gali būti insulto rizikos veiksnys.“ Todėl šis tyrimas gali reikšmingai pakeisti supratimą apie insulto rizikos veiksnius ir paskatinti naujas prevencines priemones.
Apibendrinant, šis naujas tyrimas atveria naują pavojų sveikatai – mikronanoplastikų įtaką kraujagyslių būklei, todėl būtina atkreipti dėmesį ir imtis priemonių mažinti jų poveikį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.