Maždaug 45 procentai paauglių ir beveik kas trečias suaugęs žmogus patiria impulsyvų įprotį kramtyti savo nagus ar pirštų pagalvėlių odą. Šis elgesys dažniausiai kyla dėl patiriamos įtampos, nerimo ar nuobodulio. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pabrėžia, kad toks įprotis nėra tik estetinis ar psichologinis trūkumas, bet ir rimta rizika sveikatai bei organizmo būklei.
Emociniai veiksniai ir nagų kramtymo įprotis
Įprotis kramtyti nagus dažnai atsiranda paauglystėje, kai nervų sistema tampa ypač jautri įvairiems stresams. Tokie gyvenimo pokyčiai kaip naujos mokyklos ar klasės pradžia, sunkumai bendraujant su bendraamžiais ar prastėjantys pažymiai gali paskatinti šį elgesį. Suaugusieji neretai pradeda kramtyti nagus ir pirštų odą prieš svarbias gyvenimo ar darbo situacijas, kai jaučia įtampą ar nerimą. Dažnai jie supranta, kad tai nėra sveikas įprotis, bet sunkiai gali jo atsisakyti, nes kramtymas tampa savotišku nerimo mažinimo būdu.
Rizikos sveikatai – ne tik psichologinės
Nagų kramtymas nėra tik estetinė problema. Burnoje yra daugybė bakterijų, o kramtant nagus pažeistose vietose jos gali sukelti įvairias infekcijas, įskaitant karpas ar pūlinius. Kadangi rankos, o ypač pirštai, yra viena nešvariausių kūno vietų, kramtant nagus bakterijos ir virusai lengvai patenka į organizmą, didindami riziką susirgti sisteminėmis infekcijomis. Be to, ilgainiui toks įprotis gali sukelti ir netaisyklingą dantų sąkandį, kuris turi papildomų pasekmių burnos sveikatai.
Įpročio formavimasis ir paveldimumas
Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, nagų kramtymas yra labai paplitęs įprotis ir iš dalies gali būti paveldimas. Tyrimai rodo, kad jeigu vienas iš tėvų turi šį įprotį, yra apie 50 proc. tikimybė, kad jį paveldės ir vaikai. Be genetinių veiksnių, tokį elgesį vaikai gali įgyti stebėdami savo tėvus ar globėjus. Kartais nagų kramtymas tampa būdu siekti dėmesio, ypač jei tėvai į šį įprotį reaguoja perdėtai griežtai arba dažnai jį pastebi.
Tuo pačiu metu tokio elgesio priežastys vaikams gali būti labai įvairios – nuo nerimo dėl šeimos pokyčių iki sunkumų bendravime mokykloje ar darželyje.
Psichologinės pasekmės ir savikontrolė
Ilgainiui įprotis nevaldomai kramtyti nagus gali sukelti rimtų psichologinių sunkumų. Žmonės, turintys šį įprotį, dažnai jaučia, kad negali jo kontroliuoti, kas mažina pasitikėjimą savimi ir gali sukelti kompleksus. Pastebimi nagų pažeidimai dažnai verčia slėpti rankas, kad kiti nepastebėtų rauplėtų ar sužeistų pirštų. Taip susiformuoja užburtas ratas, nes ne tik fizinė, bet ir psichologinė žala pamažu didėja.
Kaip atsikratyti žalingo įpročio?
Psichologė pataria pradėti nuo savistabos – stebėti savo mintis ir elgesį, atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurios sukelia norą kramtyti nagus. Suvokus šias priežastis, lengviau įgyti savikontrolę ir nukreipti dėmesį nuo žalingo įpročio. Praktikoje dažnai naudojamas nagų izoliavimas pleistrais ar pirštinėmis, kas kliudo kramtyti. Vaistinėse taip pat galima rasti specialių kartaus skonio skysčių, kuriuos pavartojus odai ant pirštų, natūraliai mažėja noras kramtyti nagus, nes susidarius karti plėvelė tai asocijuojasi su nemaloniu skoniu.
Vaikams svarbu neperdėti nagų kramtymo reikšmės ir nesureikšminti jų elgesio. Dažnai už šio įpročio slypi giluminės emocinės problemos, todėl svarbu suprasti ir raminti vaiko patiriamas emocijas. Psichologinė pagalba ir palaikymas padeda vaikui įveikti stresą, o dažnai nagų kramtymas natūraliai išnyksta, kai vaiko emocinė būsena sustiprėja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.