„Buvo klaiku“: mokiniai verkė, paniškai bijojo ir net pradėjo alpti
Po netikėto pavojaus signalo ir skubios evakuacijos viena mokykla virto tikra emocijų ir baimės vieta. Liudininkų pasakojimai atskleidžia, kad situacija ypač stipriai paveikė vaikus ir paauglius – dalis jų verkė, sunkiai kvėpavo, o kai kuriems net prireikė medikų pagalbos.
Mokinių tėvai ir pedagogai pasakoja, kad viskas vyko labai greitai. Po perspėjimo vaikai buvo skubiai vedami į saugesnes vietas, o tarp jų netruko kilti panika. Viena mama prisipažino, kad po vaiko skambučio pati vos tvardė ašaras.
„Buvo klaiku, nes vyresni mokiniai visi verkė, raudojo, bijojo, oro trūko. Kai kurie paaugliai net pradėjo alpti. Buvo baisu“, – pasakojo viena įvykį mačiusi moteris. (lrt.lt)
Daugeliui vaikų tai buvo pirmas toks išgyvenimas
Psichologai aiškina, kad netikėtas pavojaus signalas vaikams gali sukelti itin stiprią emocinę reakciją. Ypač tada, kai jie nesupranta, kiek reali yra grėsmė ir kas tiksliai vyksta.
Pasak specialistų, paaugliai dažnai emocijas išgyvena labai intensyviai. Jei vienas vaikas pradeda panikuoti ar verkti, emocinė įtampa greitai persiduoda ir kitiems. Tokiose situacijose uždaros patalpos, triukšmas ir nežinomybė tik dar labiau stiprina stresą.
Dalis vaikų po incidento skundėsi galvos svaigimu, pykinimu ar stipriu nerimu. Kai kuriems trūko oro dėl prasidėjusios panikos atakos. Medikai primena, kad tokios reakcijos ekstremaliose situacijose yra gana dažnos, ypač tarp jaunesnių žmonių.
Tėvai neslėpė šoko
Socialiniuose tinkluose po įvykio pasirodė daugybė tėvų komentarų. Daugelis jų prisipažino, kad vaikai grįžo namo stipriai išsigandę ir ilgai negalėjo nusiraminti.
Kai kurie tėvai pasakojo, kad jų atžalos pirmą kartą gyvenime realiai pajuto karo ar oro pavojaus grėsmę. Vaikai klausė, ar Lietuvoje saugu, ar reikės slėptis dar kartą ir ar kažkas gali nutikti jų šeimai.
Psichologų teigimu, tokie klausimai po stresinių įvykių yra visiškai normalūs. Specialistai ragina tėvus su vaikais kalbėtis ramiai, neignoruoti jų emocijų ir nebandyti sumenkinti baimės.
Mokytojams teko raminti dešimtis išsigandusių vaikų
Pedagogai pripažįsta, kad tokiose situacijose didžiausias iššūkis tampa ne pati evakuacija, o emocijų suvaldymas. Kai vienoje vietoje susirenka daug išsigandusių vaikų, situacija gali tapti sunkiai kontroliuojama.
Mokytojai pasakoja, kad kai kurie mokiniai pradėjo skambinti tėvams verkdami, kiti tiesiog sustingo iš baimės. Daliai paauglių prasidėjo stiprus drebulys ar kvėpavimo sutrikimai.
Ekspertai pastebi, kad šiandieniniai vaikai gyvena nuolatinės informacijos sraute. Žinios apie karą Ukrainoje, dronus ar oro pavojus juos pasiekia kasdien, todėl net ir menkiausias realus signalas gali sukelti labai stiprią emocinę reakciją.
Specialistai ragina ruoštis psichologiškai
Civilinės saugos ekspertai pabrėžia, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms turi apimti ne tik techninius veiksmus, bet ir emocinį pasiruošimą. Mokykloms rekomenduojama dažniau organizuoti aiškias pratybas ir vaikams suprantamai paaiškinti, ką reiškia įvairūs perspėjimai.
Pasak psichologų, didžiausią baimę dažniausiai sukelia nežinomybė. Jei vaikas supranta, kas vyksta ir ką reikia daryti, streso lygis būna mažesnis.
Taip pat svarbu, kad suaugusieji patys išliktų ramūs. Vaikai labai stipriai reaguoja į tėvų ir mokytojų emocijas, todėl panika gali greitai persiduoti visai aplinkai.
Vis daugiau kalbama apie vaikų emocinę būklę
Po šio įvykio viešojoje erdvėje dar kartą pradėta diskutuoti apie vaikų emocinę sveikatą ir jų pasirengimą galimoms krizėms. Specialistai pastebi, kad pastarieji metai jaunajai kartai buvo ypač sudėtingi – pandemija, karas Ukrainoje, nuolatinės nerimą keliančios naujienos stipriai veikia vaikų psichologinę būklę.
Mokyklų bendruomenės vis dažniau kalba apie poreikį stiprinti psichologinę pagalbą ugdymo įstaigose. Dalis pedagogų pripažįsta, kad po tokių situacijų vaikams gali prireikti papildomų pokalbių ar specialistų pagalbos.
Gyventojai raginami nepanikuoti
Institucijos po incidento pabrėžė, kad perspėjimų sistemos skirtos žmonių saugumui ir gyventojai turėtų laikytis oficialių nurodymų. Tačiau kartu specialistai ragina vengti perteklinės panikos ir nesidalinti nepatvirtinta informacija socialiniuose tinkluose.
Ekspertai taip pat primena, kad emocinė reakcija į pavojų yra natūrali, ypač vaikams. Svarbiausia po tokių įvykių – kalbėtis, paaiškinti situaciją ir padėti vaikams vėl pasijusti saugiai.
Ši istorija daugeliui tapo priminimu, kaip stipriai net vienas perspėjimo signalas gali paveikti žmonių emocijas, o ypač – jautriausius visuomenės narius, vaikus ir paauglius.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.