Ramunėlė – tai ilgaamžis vaistinis augalas, kurio žiedai žydi nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio ir jau nuo senų laikų yra vertinami dėl savo gydomųjų savybių. Liaudyje ją taip pat vadina remule, marūna arba tiesiog vaistine ramunėle. Jos kosmetinės ir medicininės vertės dėka ši gėlė yra plačiai naudojama tiek tradicinėje, tiek šiuolaikinėje medicinoje.
Ramunėlių gydomosios savybės
Ramunėlės dažniausiai naudojamos gydyti įvairius skrandžio ir žarnyno sutrikimus, tiek ūmius, tiek lėtinius. Šio augalo sudėtyje esančios medžiagos slopina uždegimines reakcijas, mažina spazmus ir skatina dujų pasišalinimą iš žarnyno, kas ypač naudinga virškinimo problemų kamuojamiems žmonėms. Be to, ramunėlės skatina prakaito išsiskyrimą, todėl jos taikomos gydant kepenų ir tulžies ligas. Išoriškai naudojamos ramunėlės padeda dezinfekuoti žaizdas ir stabdyti uždegiminius procesus, o jos ekstraktai yra naudingas grožio priemonių komponentas – ramunėlių nuovirai stabdo odos senėjimą, gydo rankų odą, šalina pleiskanas bei stiprina plaukų šaknis.
Sudėtis ir veikliosios medžiagos
Ramunėlių žiedynai yra turtingi eteriniais aliejais, flavonoidais, gleivėmis, kumarinais, cholinu ir salicilo rūgštimi. Pagrindinė eterinio aliejaus sudedamoji dalis yra azulenas (chamazulenas), kuris yra atsakingas už ramunėlių mėlyną spalvą ir pasižymi stipriu antibakteriniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Be to, augalas turi bisabalolio, bisabo oksido A, B ir C, vitamino C bei karotino, kurie stiprina bendrąjį organizmo atsparumą ir padeda atkurti pažeistas audinių sritis. Svarbu pabrėžti, kad teigiamas poveikis atsiranda dėl viso medžiagų komplekso, todėl efektyviausias vartojimas yra natūralių ramunėlių žiedų arbata ar ekstraktai, o ne vienos atskiros veikliosios medžiagos naudojimas.
Rinkimas, džiovinimas ir naudojimo būdai
Jei nusprendžiate rinkti ramunėles patys, svarbu žinoti, kad žiedus reikia lupte skinti be kotelių.
Nuskinti žiedai turėtų būti nedelsiant džiovinami, paskleidžiant plonu sluoksniu ant plokščios ir švarios vietos, uždengus popieriumi. Džiovinimas turi vykti saugant nuo tiesioginių saulės spindulių, kad augalo vertingosios medžiagos neišgaruotų. Optimaliausia džiovinti pučiant šiltą orą, tačiau svarbu neužlaikyti žiedų per ilgai, kad jie neprarastų aromato ir gydomųjų savybių. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, aromatingi ir šiek tiek kartoko skonio.
Medicinoje ramunėlės vartojamos įvairiomis formomis: kapsulėmis, skystais ekstraktais, kremų ir tepalų pavidalu, taip pat kaip arbatos mišiniai. Rekomenduojama dienos dozė yra 2–3 kapsulės po 350 mg arba apie 0,5–1 arbatinį šaukštelį skystojo ekstrakto. Arbatos arba nuovirai iš ramunėlių dažnai naudojami ne tik gydymui, bet ir profilaktikai, siekiant išlaikyti sveiką odą ir reguliuoti virškinimą.
Saugumas ir kontraindikacijos
Visgi reikėtų atkreipti dėmesį, kad ramunėlių arbatų ar nuovirų vartojimas nėra tinkamas visiems. Žmonėms, alergiškiems astrinių (Asteraceae) šeimos augalams, ramunėlės gali sukelti alergines reakcijas. Taip pat šio augalo preparatų reikėtų vengti tuo atveju, jei vartojate kraują skystinančius vaistus, nes ramunėlės gali sąveikauti su medikamentais ir pabloginti jų veiksmingumą. Nėščioms moterims ramunėlių vartoti nerekomenduojama dėl stimuliuojančio poveikio gimdos raumenims, kuris gali sukelti persileidimo grėsmę.
Apibendrinant, vaistinė ramunėlė išlieka viena populiariausių ir seniausiai naudojamų vaistažolių, pasižyminčių daugybe naudingų savybių. Tinkamai paruošta ir atsakingai vartojama, ji gali tapti natūralia priemone ne tik kasdienės sveikatos stiprinimui, bet ir įvairių ligų gydymui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.