Regėjimo sutrikimų skaičius pasaulyje sparčiai didėja – daugiau nei 2 milijardai žmonių susiduria su prastu regėjimu, iš kurių net pusė atvejų galėtų būti išvengti. Vaistinių tinklo „Camelia” vaistininkė Virgilija Bečelytė atkreipia dėmesį, kad akių sveikatos praradimas nėra tik genetikos ar senėjimo pasekmė. Į regėjimo problemas įtakoja ir kiti veiksniai, pvz., gyvenimo būdas, aplinkos sąlygos bei kasdieniai įpročiai, todėl svarbu žinoti, kas kenkia mūsų akims ir kaip tinkamai jas saugoti.
Regėjimo prastėjimo priežastys modernioje visuomenėje
Visuomenės senėjimas ir technologijų pažanga sąlygoja regėjimo problemai. Dažniausiai regėjimo rodikliai pradeda blogėti nuo penktojo gyvenimo dešimtmečio, o moksliniai skaičiavimai prognozuoja, kad iki 2050 metų trumparegystę ar toliaregystę turinčių žmonių skaičius padvigubės. Tai lemia ne tik natūralūs organizmo pokyčiai, bet ir mūsų pasaulio tendencijos: daug laiko praleidžiame žiūrėdami į išmaniuosius įrenginius ir monitorius, dažnai būname dirbamoje dirbtinėje šviesoje, mažai būname gryname ore.
Ilgas žiūrėjimas į ekranus sukelia akių raumenų įtempimą, akių išsausėjimą, o tai gali sukelti galvos skausmus, kaklo bei nugaros įtampą. Be to, daugelis suaugusiųjų rečiau lankosi pas oftalmologus dėl reguliarių patikrų, o esami akinių ar lęšių stiprumai dažnai būna nebetinkami, todėl būklė blogėja dar sparčiau. Įtakos turi ir psichologiniai veiksniai: stresas, įtampa, nekokybiškas miegas bei žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai žalina akių audinius.
Akių senėjimas ir svarbiausios ligos
Senėjant akys ne išvengiamai patiria pokyčius. Mažėja akies lęšio elastingumas, todėl sunkiau sufokusuoti žvilgsnį tiek į artimus, tiek į tolimus objektus. Dėl lęšiuko pageltimo mažėja spalvų jautrumas, o prismirgimo adaptacija prie šviesos pokyčių sulėtėja.
Kai kuriems žmonėms išsivysto katarakta – lęšiuko drumstis – arba geltonosios dėmės degeneracija, kurią gali lemti netinkamas tinklainės metabolizmas.
Vis dažniau pasitaiko glaukomos atvejų – liga, kai dėl padidėjusio akies vidinio spaudimo pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės ląstelės. Tokios ligos gali lemti dalinį arba visišką regėjimo praradimą, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs.
Kaip išsaugoti akių sveikatą ir regėjimą?
Ankstyva ir tinkama akių priežiūra gali ženkliai sulėtinti regėjimo prastėjimą. Organizmui trūkstant svarbių vitaminų ir mikroelementų, greitėja akių senėjimo procesai, o jau esamos ligos gali progresuoti. Ypač reikšmingas yra vitaminas A, kurio gausu gyvulinės kilmės produktuose, žuvų taukuose, svieste ir kiaušinių tryniuose. Vitaminai C ir E veikia kaip galingi antioksidantai, saugantys akių ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, o tinkamas vitamino C kiekis gali net sumažinti kataraktos riziką.
Liuteinas ir zeaksantinas – tai dar du svarbūs augaliniai pigmentai, kurių gausu špinatuose, žaliuose kopūstuose ir kitose žaliose daržovėse. Omega-3 riebiosios rūgštys prisideda prie geresnės akių būklės dėl savo priešuždegiminių ir drėkinamųjų savybių. Be to, svarbu užtikrinti pakankamą vandens suvartojimą, nes tinkamas drėkinimas padeda sumažinti akių sausumą bei greičiau pašalinti toksinus iš organizmo.
Kasdieniai patarimai akių apsaugai
Reguliarios pertraukos nuo elektroninių ekranų padeda sumažinti akių pervargimą. Vienas naudingas patarimas – vadinamoji 20-20-20 taisyklė: kas 20 minučių žiūrėjus į artimus objektus, 20 sekundžių pažvelgti į tolį, mažiausiai 20 pėdų atstumu. Toks pratimas leidžia atpalaiduoti akių raumenis ir sumažinti įtampą.
Taip pat pravartu atlikti akių mankštą, kuri treniruoja akių raumenis ir gerina kraujotaką. Pavyzdžiui, laikant pieštuką ištiestos rankos ilgiu ir lėtai jį priartinant prie veido, sutelkiant žvilgsnį, galima aktyvinti akies fokusavimo funkcijas. Kiti naudingi pratimai – akių judinimas įvairiomis kryptimis, „piešiant“ akimis geometrines figūras, intensyvus mirksėjimas arba trumpas užmerkimas.
Kita svarbi priemonė – dėvėti akinius, kurie blokuoja perteklinę mėlynąją šviesą, ypač naudojantis elektroniniais įrenginiais vakare. Nors natūrali mėlynoji šviesa natūraliai stimuliuoja organizmą, pernelyg didelis jos kiekis gali varginti akis ir trukdyti užmigti, todėl tinkama šios šviesos kontrolė padeda palaikyti akių ir bendrą organizmo gerovę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.