Vėžys – klastinga ir dažnai netikėtai pasireiškianti liga, kurios dažnis vis dažniau didėja net jaunų žmonių tarpe. Nors oficialiai gydytojai kviečia storosios žarnos vėžio nemokamai tikrintis 50–74 metų amžiaus gyventojus, vis dažniau diagnozuojama šios lėtinės ligos ir tarp jaunesnių asmenų. Tai rodo, kad būtina atkreipti dėmesį į ankstyvą profilaktiką ir išplėsti testavimo ribas.
Remiantis Nacionalinio vėžio instituto gydytojo chirurgo Audriaus Dulsko pastebėjimais, anksčiau tik apie 3–5 proc. storosios žarnos vėžio pacientų buvo jaunesni nei 50 metų. Tačiau šios statistikos prognozės liudija, kad per artimiausią dešimtmetį ši dalis gali išaugti net iki 30 proc. Deja, šie asmenys neįtraukiami į esamas patikros programas, todėl neretai ligą diagnozuoja jau prasidėjus simptomams – kraujavimui, tuštinimosi sutrikimams, pilvo pūtimui ar staigiam svorio kritimui.
Testas, kurį rekomenduojama atlikti namuose
Storosios žarnos vėžio ankstyvumo nustatymui itin svarbus yra slapto kraujavimo išmatose testas, kuris skirtas aptikti nematomus kraujo pėdsakus žarnyne. Šis tyrimas yra paprastas, neskausmingas ir galima jį atlikti savarankiškai namuose. Jo kaina vaistinėse nesudaro didelių išlaidų – apie 5–6 eurus, o rezultatai leidžia laiku pristabdyti ligą ar net jos išvengti.
Gydytojas Audrius Dulskas akcentuoja, kad visiems vyresniems nei 40 metų žmonėms labai rekomenduojama šį testą atlikti reguliariai. Lietuvoje nuo 50 metų amžiaus gyventojai turi galimybę nemokamai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, tačiau ne visi šia galimybe pasinaudoja. Viena iš priežasčių – klaidingas įsitikinimas, kad tikrinimasis reiškia skausmingą kolonoskopiją, todėl daugelis žmonių vengia prevencinių procedūrų.
Jei testo rezultatų nėra kraujo pėdsakų, tai nerodo ligos požymių, tačiau po dvejų metų rekomenduojama tyrimą pakartoti. Teigiamas rezultatas dar nereiškia diagnozės – tai gali būti nežymus kraujavimas ar net neteisingo testo atlikimo pasekmė.
Tokiu atveju būtinas gydytojo konsultacija ir išsamesni tyrimai. Apie 5–8 proc. atvejų su teigiamu testu nustatomi galimi polipai, o tik maža dalis – apie 5–8 proc. – turi realų vėžį.
Rizikos veiksniai ir gyvenimo būdas
Gydytojo Audriaus Dulsko teigimu, pagrindiniai rizikos veiksniai susirgti storosios žarnos vėžiu yra per didelis raudonos mėsos vartojimas, nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, taip pat gazuotų saldintų gėrimų, alkoholio bei riebaus, greito maisto vartojimas. Šių gyvenimo įpročių įtaka lemia, kad šia liga sergančiųjų amžius jaunėja, o tai kelia papildomą susirūpinimą dėl tinkamo prevencijos ir ankstyvos diagnostikos organizavimo.
Pasak gydytojo, spartus gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir nepakankamas rūpinimasis sveikata tik didina riziką susirgti vėžiu. Todėl svarbu skirti laiko sveikai gyvensenai, reguliariam fiziniam aktyvumui ir tinkamai mitybai, sutelkiant dėmesį į ligos prevenciją jau nuo 40 metų.
Ankstyva diagnostika – gyvenimą prailginanti priemonė
Prof. Tomas Poškus iš Santaros klinikų pabrėžia, kad ankstyvoji diagnostika yra kertinis akmuo, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio. Remiantis lietuviškais tyrimais, jeigu žmogus atlieka slapto kraujavimo testą ir jis yra neigiamas, jo rizika mirti per penkerius metus yra apie 4 proc. Ši rizika išauga maždaug dvigubai, jei teigiamas testas neremiamas kolonoskopija, todėl svarbu užtikrinti, kad pacientai nesustotų vien ties ankstyvaisiais tyrimais, o aktyviai dalyvautų tolimesniuose sveikatos patikrinimuose.
Planuojami pokyčiai vėžio prevencijos programose
Nors Lietuvoje dar nėra skelbta apie pokyčius storosios žarnos vėžio patikros programoje, artėja svarbūs atnaujinimai krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos srityje. Nuo kitų metų pradžios bus praplėstos amžiaus ribos, atsisakoma šeimos gydytojo siuntimo ir įtraukta nauja diagnostinė priemonė – krūties tomosintezė. Tai leis dar tiksliau ir ankstyviau nustatyti net menkiausius pokyčius, taip pat didės visuomenės sąmoningumas ir taupomos gydymo išlaidos.
Prevencinių programų gerinimas yra nuolatinis procesas, kurio tikslas – anksti identifikuoti rizikos grupes bei suteikti joms efektyvią pagalbą ligos ankstyvose stadijose. Naujieji koordinavimo centrai ir šiuolaikiška diagnostinė įranga leis gerinti onkologinių ligų stebėseną ir valdymą, padėdami žmonėms gyventi sveikesnį ir ilgiau trunkantį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.