Šiuolaikinėje visuomenėje, nepaisant gerėjančios gyvenimo kokybės ir medicinos paslaugų pažangos, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių grėsmių gyventojų sveikatai. Lietuvos kardiologai sunerimę – nuo šių ligų mirštama pernelyg anksti. Tai ypač susiję su nepastebimai besikaupiančiais rizikos veiksniais, tarp kurių itin svarbus vaidmuo tenka blogajam cholesteroliui.
Remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimų platformos (SHARE), kurioje Lietuva aktyviai dalyvauja nuo 2017 metų, rezultatais, mūsų šalies gyventojai nesukaupia reikiamo sveikatos rezervo. Įtakos tam turi įvairios priežastys – nuo traumų iki gyvenimo būdo ypatybių ir anksti prasidedančių lėtinių ligų. Dėl to labai svarbu laiku atlikti medicininius tyrimus, kadangi daugelis organizmo pokyčių, ypač susijusių su širdies ir kraujagyslių sveikata, dažnai prasideda nepastebimai ir palaipsniui, kol tampa negrįžtami.
LT gyventojų cholesterolio valdymo problemos
Lietuvos gyventojai žymiai atsilieka nuo kitų Europos šalių gebėjimu kontroliuoti blogojo cholesterolio (MTL) lygį. Blogasis cholesterolis yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių – ligos, kuri sukelia kraujagyslių užsikimšimą ir didina infarkto, insulto riziką. Tai rodo, kad mūsų šalyje didelis skaičius pacientų gyvena su aukštesniu, pavojingu cholesterolio lygiu, kas lemia nepalankias širdies ligų prognozes.
Pastarajame Europos kardiologų kongrese buvo pristatyti duomenys iš EUROASPIRE registro, įtraukiančio pacientus, kurie patyrė infarktą, jiems buvo atliktos stento įdėjimo ar chirurginės operacijos procedūros. Lietuva pagal šio registro rezultatus užima paskutinę poziciją tarp 27 aptarimų šalių. Vos 10 procentų mūsų pacientų pavyko pasiekti gydymo tikslą – sumažinti blogojo cholesterolio kiekį iki rekomenduojamo lygio, t. y. mažiau nei 1,8 mmol/l.
Tarptautinės rekomendacijos ir gydymo iššūkiai
Pagal tarptautines kardiologų rekomendacijas, ypač pacientų, kurie patyrė širdies infarktą, grupėje MTL cholesterolis neturėtų viršyti 1,4 mmol/l. Tokie griežti reikalavimai yra būtini, siekiant sumažinti pakartotinių širdies įvykių riziką, gerinti pacientų gyvenimo kokybę bei mažinti sveikatos priežiūros sistemai tenkančią naštą.
Tačiau pasiekti tokių rezultatų Lietuvoje yra sudėtinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dažnai pacientai ateina pas gydytojus jau pažengusiais ligos etapais, kai sveikatos būklė yra sunkiai keičiama. Be to, daugelis gyventojų neprisiklauso sveikos gyvensenos principų, tokios kaip subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio vartojimo mažinimas. Taip pat neretai pasitaiko nepakankamas vaistų vartojimo laikymasis bei nepakankamas gydymo priežiūros organizavimas.
Prevencijos svarba ir ateities perspektyvos
Siekiant pagerinti situaciją, būtina didinti visuomenės sąmoningumą apie cholesterolio svarbą ir jo kontrolės būdus. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ankstyvas rizikos veiksnių identifikavimas ir efektyvi gydymo strategija gali reikšmingai sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat svarbu skatinti sveiką gyvenseną – tai apima tinkamą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tabako ir alkoholio vartojimo ribojimą.
Kardiologai ragina šalies valdžios institucijas stiprinti širdies ligų prevencijos programas, gerinti medicinos prieinamumą bei skatinti pacientus aktyviau rūpintis savo sveikata. Tik bendromis pastangomis galima pakeisti esamą situaciją ir ženkliai sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.