Praėjusių metų Higienos instituto duomenys rodo, jog mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) skaičius Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų tarpe ženkliai mažėja. 2022 metais nuo išeminių širdies ligų ir insulto mirė 1866 žmonės, o 2023 metais jų skaičius sumažėjo iki 1569 – tai reiškia beveik 30 proc. sumažėjimą lyginant su 2015 metais. Šiuos teigiamus pokyčius komentuoja prof. Jelena Čelutkienė, buvusi Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, kuri pabrėžia, kad tai didžiąja dalimi lemia pagerėjusi cholesterolio kiekį mažinančių vaistų kompensacija nuo 2016 metų bei 2023 metų atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa.
ŠKL prevencijos programos naujovės ir jų svarba
Vienas svarbiausių poslinkių buvo ŠKL prevencijos programos dalyvių amžiaus apribojimų išplėtimas. Nuo 2023 metų gegužės prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų, nepriklausomai nuo lyties, kai anksčiau amžiaus grupės pagal lytį buvo skirtingos. Šios programos esmė – anksti identifikuoti ir koreguoti rizikos veiksnius, kad liga būtų atidėta arba visiškai išvengta. Pasak prof. J. Čelutkienės, tai sistemingas ir daug metų trunkantis darbas, į kurį įsitraukė Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, šeimos gydytojai ir kardiologai. Jų bendras tikslas – efektyvinti prevencines priemones ir skatinti gyventojus rūpintis savo širdies sveikata.
Lietuva – pavojingoje lyderių pozicijoje Europos Sąjungoje
Nors mirčių nuo ŠKL skaičius mažėja, kraujotakos ligos vis dar yra pagrindinė mirties Lietuvoje priežastis: 2023 metais jos sudarė net 52,1 proc. visų mirčių. Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva vis dar yra tarp lyderių pagal mirčių nuo širdies ligų skaičių, nepaisant aukšto gydytojų ir gydymo lovų santykio gyventojui. Kitose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija ar Portugalija, šių ligų dalis ženkliai mažesnė – apie 30 proc. Tai rodo, kad nors gydymo infrastruktūra yra svarbi, prevencija ir efektyvi rizikos veiksnių kontrolė Lietuvos kontekste turi didžiulę reikšmę.
Prof. Čelutkienė pabrėžia, jog širdies ir kraujagyslių ligomis galima gerokai efektyviau užkirsti kelią, nes joms būdingi aiškūs rizikos veiksniai, o moksliniai tyrimai suteikia patikimų įrodymų, kaip jų vengti. Svarbiausia yra gerinti rizikos veiksnių kontrolę – mažinti padidėjusį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, nutukimą ir kitus veiksnius, kurie lemia infarktus, insultus bei ankstyvas mirtis.
Prevencija ir asmeninė atsakomybė – kelias į geresnę sveikatą
Kalbant apie efektyviausias prevencines priemones, profesorius išskiria reguliarų vizitą pas šeimos gydytoją kaip svarbiausią žingsnį. Šiuo metu ŠKL prevencijos programa kviečia nemokamai dalyvauti 40–60 metų amžiaus pacientus. Programos metu pacientams atliekami svarbūs tyrimai, tokie kaip lipidograma, elektrokardiograma bei gliukozės ir kreatinino kiekio kraujyje nustatymas. Remiantis tyrimų rezultatais, gydytojai įvertina asmens riziką ir sudaro individualius prevencijos planus.
Be to, gyventojams rekomenduojama rūpintis gyvenimo būdu: mažinti streso lygį, atsisakyti tabako ir alkoholio vartojimo, kontroliuoti kūno svorį ir aktyviai judėti. Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui, nepakanka vien gyvenimo būdo pokyčių – gali prireikti ir statinų, vienų saugiausių medikamentų, kurie sumažina cholesterolio kiekį ir sumažina širdies ligų riziką.
Apibendrinant, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos pastangos – nuo vaistų kompensacijų iki modernizuotų prevencinių programų – duoda apčiuopiamų rezultatų. Visgi, siekiant toliau mažinti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių, būtina didinti visuomenės sąmoningumą, aktyviau taikyti prevencines priemones ir nuolat stebėti rizikos veiksnius kiekviename gyvenimo etape.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.