Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma daugiau nei 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o sergamumo tendencija pastaraisiais metais rodo nuolatinį augimą nuo 4 iki 6 procentų. Šis piktybinis susirgimas yra viena iš pagrindinių vėžio formų tiek pasauliniu, tiek šalies mastu. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centro abdominalinis chirurgas ir koloproktologas, profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius, savo interviu akcentuoja, kad chirurginis gydymas išlieka pagrindine ir veiksmingiausia priemone, užtikrinančia pacientų išgyvenamumą ir kokybišką gyvenimą po diagnozės.
Sergamumo tendencijos ir pagrindiniai rizikos veiksniai
Storosios žarnos vėžys yra antra pagal dažnumą vėžio rūšis moterims ir trečia vyrams. Nustatyta, kad iki 2030 metų pasauliniu mastu šios ligos atvejai gali išaugti net 60 procentų, dėl to kiekvienais metais bus diagnozuojama apie 2,2 milijono naujų susirgimų, o mirčių skaičius sieks apie milijoną. Lietuvoje šios ligos paplitimas auga, todėl svarbu identifikuoti pagrindinius rizikos faktorius. Profesorius pabrėžia, kad amžius yra ypatingai svarbus rizikos veiksnys – kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu.
Taip pat neabejotiną neigiamą įtaką daro gyvensenos faktoriai, tokie kaip rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas bei gausus raudonos mėsos suvartojimas. Nepakankamas fizinis aktyvumas, rašo autoriai, prisideda prie blogėjančios žarnyno veiklos, dažnai pasireiškiančios vidurių užkietėjimu, kuris taip pat didina piktybinio naviko riziką. Tai reiškia, kad gyvenimo būdo korekcija, kuri apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir rūkymo bei alkoholio vartojimo ribojimą, gali ženkliai sumažinti šios sunkios ligos riziką.
Genetiniai rizikos veiksniai ir paveldimumas
Storosios žarnos vėžys gali būti ir paveldimas. Yra žinomi genetiniai sindromai, kaip šeiminė adenominė polipozė ar nepolipozinis paveldimas storosios žarnos vėžys, kuriems būdingas autosominis dominantinis paveldėjimo būdas. Tai reiškia, kad pakanka įgauti pakitusį geną iš vieno iš tėvų, jog rizika susirgti šia liga žymiai išauga.
Gydytojas pabrėžia, kad šiems pacientams taikoma ankstyvesnė ir kardinaliai skirtinga diagnostika bei stebėsena.
Be to, aptinkami ir retesni genetiniai sindromai su autosominiu recesyviniu paveldėjimu, kai pakitusį geną reikia paveldėti iš abiejų tėvų. Šiose grupėse ligos pradžia dažnai yra jaunesniame amžiuje, todėl svarbu laiku nustatyti potencialiai rizikingus asmenis ir užtikrinti prevencines priemones. Taip pat egzistuoja šeiminio vėžio samprata – kai nėra aiškios genetikos, tačiau šeimoje pasireiškia didesnė šios ligos rizika. Šie faktoriai įvertinami profilaktinės sveikatos priežiūros metu.
Ankstyvoji diagnostika ir jos reikšmė
Siekiant sumažinti storosios žarnos vėžio mirtingumą, Lietuvoje nuo 2009 metų veikia valstybės finansuojama ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta asmenims nuo 50 iki 74 metų amžiaus ir atliekama kas dvejus metus. Joje taikomas slapto kraujavimo testas išmatose, o teigiamą rezultatą gavusiam pacientui skiriama kolonoskopija – išsamus endoskopinis storosios žarnos tyrimas.
Nors teigiamas kraujo testas nėra galutinė vėžio diagnozė, jis leidžia anksti aptikti tiek vėžinius, tiek ikivėžinius susirgimus, pavyzdžiui, polipus, kurie pašalinami ir taip sumažina vėžio išsivystymo riziką. Be to, programa padeda identifikuoti ir kitas gerybines storosios žarnos ligas, užtikrinant pacientams tolesnį specialistų gydymą ir konsultacijas.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Storosios žarnos vėžys dažnai nepasireiškia specifiniais simptomais, todėl svarbu neignoruoti net nedidelių pasikeitimų žarnyno veikloje. Pasikeitęs tuštinimosi ritmas, užsitęsęs vidurių užkietėjimas ar priešingai – nepaaiškinamas viduriavimas, taip pat bukas pilvo skausmas ar nepaaiškinama silpnumo būsena gali būti ankstyvieji įspėjamieji ženklai.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atsiradus kraujavimui iš tiesiosios žarnos, ypač jei tai lydi dažni arba nesėkmingi norai tuštintis. Dešinės storosios žarnos vėžys gali pasireikšti mažakraujyste arba palpaciniais dariniais pilvo srityje. Laiku pastebėti šiuos požymius ir konsultuotis su gydytoju yra gyvybiškai svarbu ligos ankstyvoms stadijoms identifikuoti.
Gydymo galimybės ir chirurginio gydymo svarba
Storosios žarnos vėžio gydymo pagrindas yra chirurginė intervencija. Šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia atlikti minimaliai invazines operacijas laparoskopiniu arba robotiniu būdu, kas leidžia sumažinti paciento organizmo traumą ir paspartinti pooperacinį atsigavimą.
Ankstyvose Stadijose kai kuriems pacientams operacija gali būti atliekama endoskopiškai, visiškai išvengiant pjūvių. Pacientams, kuriems diagnozuojamas tiesiosios žarnos vėžys, kartais taikomas chemoterapijos ir spindulinės terapijos derinys, o atsiradus pilnai naviko regresijai, siūloma alternatyva – ligos stebėjimas be operacijos.
Vis dėlto chirurgas yra ne tik vėžio židinio šalinimo specialistas, bet ir pacientų gyvenimo kokybės užtikrintojas. Įgūdžiai, patirtis ir preciziškumas yra būtini, kad operacijos metu būtų apsaugotos šlapinimosi, seksualinės ir žarnyno funkcijos, ir kad būtų išvengta nuolatinės stomos formavimo.
Pacientų prognozės ir gydymo efektyvumas
Pasveikimo tikimybė ir gyvenimo kokybė po operacijos labai priklauso nuo ligos stadijos ir gydymo kokybės. Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys yra ženkliai lengviau gydomas ir išgyvenamumas šioje stadijoje yra gerokai didesnis. Dėl šios priežasties ankstyvoji diagnostika ir greitas reagavimas į pirmuosius simptomus yra gyvybiškai svarbūs.
Profesorius pabrėžia, jog chirurginis gydymas šiuo metu išlieka nepakeičiamas, tačiau medicinos pažanga gali ateityje atnešti naujų gydymo galimybių, mažinančių invazyvumo poreikį. Kol kas pacientams svarbiausia yra laiku kreiptis į specialistus ir laikytis sveikos gyvensenos principų, kurie ženkliai sumažina šios klastingos ligos riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.