Prieširdžių virpėjimas yra viena dažniausių širdies ritmo sutrikimų rūšių, kai prieširdžiai plaka chaotiškai ir neritmiškai, dėl to suprastėja širdies veikla. Šis sutrikimas gali būti pavojingas, nes silpnėja kraujo judėjimas širdies prieširdžiuose, todėl gali susidaryti krešuliai, kurie vėliau kelia grėsmę gyvybei, užblokuodami smegenų arba kitų svarbių organų kraujotaką.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja kardiologė Loreta Mikšėnaitė pabrėžia, kad prieširdžių virpėjimas yra labai klastingas – dažnai žmogus nepajunta jokių simptomų, o liga diagnozuojama jau pasireiškus komplikacijoms, pavyzdžiui, insultui ar širdies nepakankamumui. Dažnai pirmasis ženklas – staigus nereguliarus širdies plakimas, diskomfortas krūtinėje, kuris gali būti apibūdinamas kaip širdies drebulys ar burbuliavimas. Tačiau net apie 30 proc. pacientų tokių požymių nejaučia išvis ir su liga gyvena nežinodami.
Prieširdžių virpėjimo pasekmės ir komplikacijos
Prieširdžių virpėjimas ženkliai padidina insulto riziką – sergantiesiems ši rizika yra net penkis kartus didesnė. Kardiologė atkreipia dėmesį, kad insultai, įvykstantys dėl šio ritmo sutrikimo, dažnai būna sunkesni ir su ilgesniu atsigavimo laikotarpiu. Be to, prieširdžių virpėjimas prisideda prie širdies nepakankamumo progresavimo, o dėl susidarančių smulkių kraujo krešulių gali vystytis kraujagyslinė demencija. Šie smegenų kraujagyslių pakitimai sukelia pažintinius sutrikimus, kurie ne visada pastebimi iš karto, tačiau ilgainiui blogina gyvenimo kokybę.
Prieširdžių virpėjimas neigiamai veikia ir psichinę sveikatą – sumažėjęs fizinis pajėgumas, nuolatinis nuovargis ir negalėjimas vykdyti įprastų veiklų gali įtraukti žmogų į depresiją, todėl bendras ligos poveikis yra labai platus.
Kaip atpažinti ligą?
Vyresnio amžiaus žmonėms prieširdžių virpėjimo rizika ženkliai didėja – jau nuo 55 metų amžiaus sergamumas auga ir prognozuojama, kad iki 2050 metų kas trečias žmogus susidurs su šiuo ritmo sutrikimu.
Rizika didėja dėl ilgesnio gyvenimo amžiaus, didėjančio lėtinių ligų skaičiaus bei gerėjančios diagnostikos galimybių.
Gydytoja kardiologė pataria kiekvienam, ypač vyresniam kaip 55 metų žmogui, reguliariai matuotis kraujo spaudimą ir atkreipti dėmesį į pulsą. Jei pulsas pakyla nuo įprasto 60–70 iki 100 ar daugiau, tai gali būti pirmasis ženklas, kad širdies ritmas sutriko ir verta kreiptis į gydytoją.
Taip pat svarbu žinoti, kad prie rizikos veiksnių priskiriami ne tik vyresnis amžius, bet ir genetika – jeigu vienas iš tėvų sirgo prieširdžių virpėjimu, vaikui yra didesnė tikimybė susirgti. Kitos priežastys – prastai kontroliuojamas aukštas kraujospūdis, širdies vožtuvų ligos, diabetas, nutukimas, skydliaukės sutrikimai, inkstų ligos, reumatinės ar uždegiminės ligos, miego apnėja, taip pat neigiamai veikia rūkymas ir vartojamas alkoholis.
Gydymo principai ir prevencija
Diagnozavus prieširdžių virpėjimą, gydymo tikslas yra atstatyti širdies ritmą arba kontroliuoti jo dažnį, kartu mažinant trombų susidarymo riziką. Visiems pacientams skiriami antikoaguliantai – vaistai, kurie apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo ir išsaugo smegenų kraujotaką, taip padedant išvengti insulto. Be to, skiriami medikamentai, reguliuojantys pulsą ir pagerinantys gyvenimo kokybę.
Šiuolaikinėse gydymo gairėse vis dažniau akcentuojama paciento vaidmens svarba gydymo pasirinkime. Gydytojo kardiologo ir paciento bendradarbiavimas, atviras dialogas ir pasitikėjimas yra būtini siekiant optimalių rezultatų. Rekomenduojama pasirinkti patikimą kardiologą ir kartu priimti sprendimus dėl gydymo taktikos.
Prevencijai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą: subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo. Lėtinių ligų, tokios kaip diabetas ar hipertenzija, valdymas taip pat yra būtinas siekiant sumažinti prieširdžių virpėjimo išsivystymo riziką.
Apibendrinant, galima teigti, kad prieširdžių virpėjimas yra liga, kurios negalima nuvertinti – laiku atpažinti simptomai ir tinkama priežiūra gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rimtų komplikacijų tikimybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.