Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad 84 procentai žmonių, gydomų statinais dislipidemijai, siekia laikytis gydytojo rekomendacijų. Tačiau net 40 procentų pacientų ieško papildomos informacijos internete, kur dažnai plinta klaidingi duomenys. Tokia situacija kelia rimtą susirūpinimą gydytojams, nes netinkamas informacijos suvokimas ir neteisingi sprendimai gali sukelti sunkias sveikatos pasekmes.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadovė kardiologė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė pabrėžia, jog Lietuvos medicinos praktikoje dislipidemijos gydymas susiduria su dideliu neigiamu požiūriu ir mitais, kurie trukdo tinkamai gydyti širdies ir kraujagyslių ligas. Kadangi šios ligos kasmet nusineša tūkstančius gyvybių, itin svarbu kovoti su klaidinga informacija ir mitais, kurie dažnai skatina pacientus nereguliariai vartoti vaistus arba visiškai juos atsisakyti.
Penki pagrindiniai mitai apie statinus
Pirmasis mitas teigia, kad statinai sukelia didžiulį šalutinį poveikį. Pasak kardiologės, nors visi vaistai gali turėti pašalinių reiškinių, statinų atveju jie paprastai yra reti ir lengvi. Dažniausiai gali pasitaikyti raumenų silpnumas, o labai retai – raumenų pažeidimai ar kepenų fermentų padidėjimas. Šie reiškiniai dažniausiai praeina sumažinus dozę ar nutraukus vartojimą, o rutininė kepenų fermentų kontrolė nėra būtina.
Antrasis mitas – statinus reikia vartoti visą gyvenimą. Tai tiesa, nes nutraukus gydymą lipidų reguliavimo mechanizmas vėl nebus blokuojamas, todėl dislipidemija gali sugrįžti. Tačiau svarbu pabrėžti, kad nuolatinis gydymas statinais žymiai pailgina gyvenimo trukmę, ypač pacientams, turintiems aukštą riziką dėl aterosklerozinių pakitimų.
Statinų poveikis ir gyvenimo būdo reikšmė
Trečiasis mitas yra tas, kad statinų vartojimas nejuntamas, todėl jie neveikia. Iš tiesų šie vaistai veikia ilgalaikiai – jie sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir stabilizuoja aterosklerozines plokšteles kraujagyslėse, taip sumažindami infarkto ir insulto riziką. Statinai taip pat mažina uždegimą plokščių viduje, todėl stabdo jų progresavimą.
Kitas klaidingas įsitikinimas yra, kad pakeitus mitybą ir pradedant sportuoti, vaistų vartoti nereikia. Sveika gyvensena išties yra būtina ir pagrindinė prevencijos dalis, tačiau ji negali pakeisti medikamentų, kai yra diagnozuota aterosklerozė ar padidinta širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vaistai, ypač statinai, būtini siekiant realiai sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti paciento išgyvenamumą.
Maisto papildų vieta dislipidemijos gydyme
Paskutinis mitas – vaistus galima pakeisti maisto papildais. Tokiems teiginiams nėra mokslinių įrodymų. Maisto papildai negali pakeisti medikamentų poveikio, o pacientams, kurie yra didelės rizikos grupėje, papildai negali būti alternatyva statinų terapijai. Nors kai kurie žoliniai preparatai gali šiek tiek sumažinti cholesterolio lygį, jie nepagerina išgyvenamumo ir negali sumažinti infarkto rizikos.
Dr. Kupstytė-Krištaponė perspėja, kad nors širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau gyvybių nei vėžys, pacientai dažnai labiau baiminasi vėžio gydymo. Tai rodo pacientų informuotumo stoką ir nepakankamą pasitikėjimą gydytojais bei jų skiriama terapija. Specialistė ragina kritiškai vertinti informaciją internete ir visada pasitarti su gydytoju dėl gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.