Vaistinių augalų naudojimo tradicijos Lietuvoje siekia daugybę šimtmečių. Prieš cheminės medicinos priemonių atsiradimą, žmonės savo sveikatos klausimus dažnai spręsdavo pasitelkdami žolininkų žinias, kurie puikiai išmanė natūralių augalų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui. Šių dienų fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pažymi, kad vaistingieji augalai šiuo metu patiria tikrą renesansą ir tampa svarbia alternatyva žmonėms, siekiantiems natūralių gydymo būdų.
Vaistažolių deriniai stiprina organizmą
Pasak V. Skirkevičiaus, tam tikrų vaistažolių deriniai kartu veikia efektyviau nei atskiri augalai, o ilgesnis jų vartojimas yra saugus – tokiu būdu išvengiama galimo šalutinio poveikio. Žolininkas išskiria septynis pagrindinius augalus, kurie ypač naudingi mūsų organizmui, kiekvienas iš jų pasižymi savitais gydomaisiais efektais, o kartu vartojami – suteikia koncentruotą teigiamą poveikį sveikatai.
Širdžiai ir nervams stiprinti rekomenduojamas mišinio, sudaryto iš gudobelės, sukatžolės ir valerijono, vartojimas. Valerijonas yra žinomas kaip puiki raminamoji priemonė, mažinanti nerimą ir stiprinanti nervų sistemą. Sukatžolė padeda sureguliuoti vidinį kūno karštį ir kraujospūdį, o rūgštūs gudobelės vaisiai gerina kepenų funkcijas ir mažina kraujo cholesterolio lygį, taip stiprindami širdies raumenį bei kraujagyslių sistemą.
Nervų sistemos sutrikimams, tokiems kaip nemiga ar padidėjęs nervingumas, puiki alternatyva yra pipirmėtės ir apynių derinys, papildytas sukatžolės ir valerijono ekstraktais. Šie augalai sustiprina vienas kito veikimą, pasižymi sinerginiu poveikiu ir padeda efektyviai nuraminti nervų sistemą.
Vaistažolės virškinimo sistemai ir tulžies funkcijoms
Sutrikęs virškinimas, apetito stoka, skrandžio sunkumas ar pilvo pūtimas dažnai signalizuoja apie tulžies pūslės problemas. Tokiems atvejams tinka karčiasis kiečis, dar žinomas kaip pelynė. Jis pasižymi organizmą stimuliuojančiu, detoksikuojančiu ir spazmus mažinančiu veikimu, gerina apetitą ir virškinimo procesus bei stabdo viduriavimą.
Pelynė, kartu su šunvyšne, pipirmėte ir valerijonu, yra nepakeičiama pagalba esant virškinimo sutrikimams, žarnyno ir tulžies takų spazmams bei blogam apetitui. Kiekviena iš šių žolelių veikia skirtingus simptomus, o kartu jie užtikrina kompleksinį ir efektyvų poveikį žmogaus savijautai.
Augalinė terapija kaip natūralus gydymo būdas
Šiuolaikiniame pasaulyje, ypač miestuose, kur gyventojai dažnai neturi galimybių patys auginti vaistažolių, rinkoje galima rasti įvairių maisto papildų, preparatų: tablečių, kapsulių, tepalų ar tinktūrų. Tai leidžia kiekvienam pasirinkti patogiausią ir veiksmingiausią vartojimo formą.
Vienas iš seniausių ir pripažintų augalinės terapijos būdų yra žolelių tinktūros, paruoštos spirito tirpale. Tinkamos dozės etanolis skatina veikliųjų medžiagų pasisavinimą, o dalis jų įsisavinama jau per burnos gleivinę, kas leidžia greičiau pajusti teigiamą poveikį širdies, kraujagyslių, nervų sistemos bei virškinimo traktui.
Be to, žolelių tinktūros yra saugios kepenims ir inkstams, nepasižymi skrandžio gleivinės dirginimu, o jų etanolio kiekis yra mažesnis nei natūraliai gaminamas organizme, taigi pavojaus sveikatai nebūna.
Vis dėlto, svarbu prisiminti, kad vaistinėse žolėse esančios aktyviosios medžiagos yra biologiškai veiklios, todėl vartojant augalinius preparatus būtina laikytis atsakingumo ir neviršyti rekomenduojamų dozių, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų ar komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.