Reprezentatyvi balandžio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad 40 proc. 18–45 metų Lietuvos gyventojų šiuo metu neplanuoja turėti vaikų. Tik 11 proc. grupės siejo vaikų atsiradimą su artimiausiais vienais–dviem metais, 16 proc. minėjo vėlesnį, bet neapibrėžtą laikotarpį, o 14 proc. dar neapsisprendė. Tyrimo rezultatai rodo akivaizdų skirtumą tarp norų ir realių veiksmų – daugelis planų lieka atidėti.
Apklausa ir pagrindinės priežastys
Tyrimas identifikavo kelias dominuojančias psichologines priežastis: tinkamo partnerio neturėjimas (22 proc.), nerimas dėl ateities ir emocinio saugumo stoka (17 proc.), emocinis nepasiruošimas (15 proc.), įsitikinimas, kad „dabar ne tas metas“ (13 proc.), jausmas, kad trūksta vidinių resursų (11 proc.) ir per didelis neapibrėžtumas gyvenime (7 proc.). Šios priežastys nėra vien tik individualios: jose atsispindi platesni socialiniai ir kultūriniai veiksniai.
Partnerių paieška ir socialiniai tinklai
Psichologai atkreipia dėmesį, kad partnerio paieškos procesas šiandien yra kardinaliai pasikeitęs. Fizinė susitikimų geografija išsiplėtė, tačiau psichologinė galimybė užmegzti ryšį susiaurėjo iki taisyklių ir normų, dažnai formuojamų socialinių tinklų. Tokios taisyklės gali suteikti kontrolės iliuziją, bet realiai atitolina nuo žmogiško ryšio ir gilesnių santykių. Dėl to kandidatus galima atmesti dar nepradėjus pažinties, o ilgalaikės nesėkmės gali vesti prie nevilties ir atsisakymo ieškoti partnerio iš viso.
„Nemaža dalis žmonių nesijaučia pakankamai stabilūs planuoti vaikus. Tai reikšmingas signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį.”
Nerimas, chroniškas stresas ir kartų traumos
Dažnai minimas nerimas nėra vien laikinas jausmas: ekspertai jį sieja su chronišku stresu ir netgi kartų traumų paveldėjimu. Dalis žmonių ne tik jaučia asmeninę nestabilumą, bet ir nepasitikėjimą platesne socialine bei ekonomine aplinka. Tai daro įtaką ir fiziologiniams procesams, intymiam gyvenimui bei sprendimams dėl šeimos kūrimo.
„Matome akivaizdų atotrūkį tarp ketinimų ir veiksmų: planai dažniau atidedami, nei virsta konkrečiu sprendimu. Tai rodo, kad trukdo ne tik išorinės aplinkybės, bet ir vidinės, psichologinės kliūtys”
Kas skatina turėti vaikų ir ko trūksta
Tyrimo dalyviai, planuojantys vaikų turėjimą, dažniausiai įvardijo norą sukurti šeimą (52 proc.), suvokimą, kad tai natūralus gyvenimo etapas (50 proc.), bei gyvenimo prasmės paiešką (48 proc.). Tačiau šios priežastys dažnai išlieka abstrakčios ir neveda į konkrečius veiksmus. Tyrėjai ir psichoterapeutai pabrėžia, kad tam, jog nuostatos virstų sprendimu, reikia palaikymo, realių sąlygų ir mažesnio nerimo lygio.
Praktiniai žingsniai ir siūlymai
Psichologai ragina mažinti viešumoje plintančią baimę apie tėvystę, stiprinti tarpvalstybinę ir bendruomeninę paramą, skatinti pasiekiamas pagalbos formas – psichologinę pagalbą, porų konsultacijas, bendruomenines iniciatyvas. Taip pat verta parodyti tėvystės šviesiąsias puses kartu su realistiniu pasiruošimu. „Mes labai mažai akcentuojame ryšio svarbą kokybiškam gyvenimui: partnerystės, santykio, savirealizacijos bendraujant su vaikais.” Aktyvus palaikymas ir atviros diskusijos gali padėti sumažinti vidines kliūtis ir virto ketinimus realiais sprendimais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.