Nuovargis – dažna ir daugialypė būklė, kurią patiria tiek nuolat dirbantys, tiek sezoniniai darbuotojai ar vyresnio amžiaus žmonės. Dažnai manoma, kad pakanka pailsėti ir problema praeis, tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai pavargimo pojūtis išlieka nepaisant poilsio ar trumpalaikių mitybos pokyčių. Svarbu atpažinti požymius, suprasti galimas priežastis ir laiku kreiptis į specialistus.
Kodėl nuovargis kartais nepraeina?
– Pavasarį dažnai žmonės jaučiasi pavargę, o priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Kalbant apie mitybą, kaip ji gali būti susijusi su nuovargiu?
Nuovargis dažnai yra kelių veiksnių suma: nepakankamas miegas, chroniškas stresas, netinkama mityba, fizinio aktyvumo trūkumas ir tam tikrų mikroelementų stokos. Kai organizme trūksta gyvybiškai svarbių medžiagų, pvz., vitamino D, geležies ar vitamino B12, žmogus gali jausti stiprų energijos trūkumą ir silpnumą net ir tuo atveju, kai gyvenimo ritmo priežasčių atrodo nedaug.
Vitamino D ir kitų trūkumų reikšmė
– Nuovargis yra daugiamatis reiškinys. Kai susideda keli svarbūs veiksniai, pajaučiame nuovargį. Tai yra pasekmė to, kaip mes gyvename. Nėra paslaptis, kad dažnai žmonės skuba, lekia, valgo nevisavertį maistą, neišsimiega, neatkreipia dėmesio į psichologinę savijautą.
Vitamino D trūkumas yra itin paplitęs, ypač žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais. Natūralus jo šaltinis yra saulė, bet saulės intensyvumo ir buvimo lauke dažnai nepakanka, todėl rekomenduojama atlikti vitamino D tyrimą ir, esant poreikiui, vartoti papildus. Maistas, kuriame yra D vitamino (riebioji žuvis, kiaušiniai, tam tikros rūšys grybų), dažnai neišsprendžia problemos vien tik mityba – reikalingi didesni kiekiai, kurių pasiekti kasdieneis patiekalais sudėtinga.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokius tyrimus atlikti
– Kiekvienas atvejis yra skirtingas, nes kiekvienas žmogus taip pat yra skirtingas. Žmogui yra būtina stebėti save, o kai tai darome, svarbu pastebėti, kaip mes gyvename.
Kai pastebime nuovargį, reikia kreiptis į gydytoją, todėl nėra vienos taisyklės.
Rekomenduojama kreiptis, jeigu pailsėję ilgiau nei dvi–trys savaites vis dar jaučiate nuovargį, sumažėjusį darbingumą, mieguistumą arba jeigu atsiranda fizinio aktyvumo netolerancija. Pirmieji paprasti tyrimai, kurie gali daug ką parodyti, yra bendras kraujo tyrimas (vertinant geležies atsargas, hemoglobino koncentraciją), vitamino D kiekio nustatymas ir, prireikus, vitamino B12 bei folio rūgšties patikra.
Mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijos
Siekiant sumažinti nuovargio riziką, svarbu subalansuota mityba: pakankamas daržovių ir vaisių kiekis, baltymai – liesa mėsa ar žuvis, sveiki riebalai, ir reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama suvartoti apie 100–150 g liesos mėsos arba tiek pat žuvies per dieną. Grilio patiekalais mėgautis galima, tačiau reikėtų vengti perdegusių ar per daug riebiai paruoštų maisto produktų.
Jei paprasti gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, svarbu nevilkinti ir kreiptis į gydytoją – ankstyva diagnostika leidžia laiku nustatyti priežastis ir pradėti tinkamą gydymą ar papildų vartojimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.