Šią savaitę, minint Pasaulinę diabeto dieną, itin svarbu kalbėti ne tik apie cukrinio diabeto gydymo galimybes, bet ir apie paciento aktyvų vaidmenį šio sudėtingo proceso metu. Diabeto mokytoja Violetą Bičkauskienė atkreipia dėmesį, kad daugelis sergančiųjų vis dar atlieka didžiules klaidas, dažnai nuspręsdami leisti insuliną „iš akies“ ir nepasikonsultavę su specialistais, o tai gali turėti gyvybei pavojingų pasekmių.
Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mirties nuo cukrinio diabeto komplikacijų skaičius beveik dvigubai išaugo. Viena iš pagrindinių to priežasčių – netinkama gydymo priežiūra, kuri yra glaudžiai susijusi su paties paciento komunikacija su gydytojais ir atsakomybe už savo sveikatą. Kaip teigia V. Bičkauskienė, gydymas cukriniu diabetu yra kompleksiškas procesas, kurio efektyvumas priklauso ne vien nuo modernių gydymo priemonių, bet ir nuo paciento įsitraukimo.
„Diabetu sergančio paciento sveikatos priežiūra reikalauja nuolatinės savikontrolės, ligos stebėjimo ir rezultatų analizės. Ne mažiau svarbu drąsiai kreiptis pagalbos į atitinkamus specialistus, kurie gali padėti suprasti, kaip teisingai valdyti ligą ir koreguoti gydymą,“ – akcentuoja diabeto mokytoja.
Paciento aktyvumas – ligos valdymo raktas
Lietuvoje jau keletą metų cukrinio diabeto sergantys pacientai turi galimybę kreiptis į diabeto mokytojus – slaugytojus diabetologus, kurie dirba gydymo įstaigose. Šeimos gydytojas pacientui nukreipus, šie specialistai padeda susipažinti su diagnoze, paaiškina, kas vyksta organizme, bei konsultuoja dėl gliukozės kiekio svyravimų priežasčių. Jie išsamiai aptaria savikontrolės svarbą ir suteikia platesnį supratimą apie ligos valdymą kasdieniniame gyvenime.
Ypač svarbu, kad pacientai išliktų budrūs ir aktyviai dalyvautų gydymo procese. Tai ypač aktualu tiems, kurie serga antrojo tipo diabetu ir leidžiasi insuliną. Gydymas insulinu yra dinamiškas procesas, kuriame būtina nuolatinė dozės korekcija atsižvelgiant į gliukozės matavimus ir suvartojamų angliavandenių kiekį.
Insulino dozės koregavimas ir jo svarba
Pradėjus gydymą insulinu svarbiausi yra pirmieji trys mėnesiai, kurie lemia, kaip bus kontroliuojama liga vėlesniu laikotarpiu. Jei šiuo laikotarpiu nepasiekiami reikiami rodikliai, ateityje tai gali būti itin sudėtinga. Todėl pacientai turi nuo pirmos dienos stengtis aktyviai dalyvauti gydymo priežiūroje, mokytis skaičiuoti suvartojamus angliavandenius ir koreguoti insulino dozes pagal savo individualius poreikius.
„Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į insuliną, todėl dozės neturėtų būti standartinės, o lanksčiai pritaikytos individualiai,“ – pabrėžia V. Bičkauskienė. Gebėjimas tinkamai skaičiuoti angliavandenius ir koreguoti insulino dozes ne tik padeda atitolinti ligos komplikacijas, bet ir ženkliai gerina bendrą gydymo rezultatą.
Patikima gliukozės kontrolė gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 25 proc. per dešimtmetį, todėl ši savikontrolė yra gyvybiškai svarbi.
Bijo didinti insulino dozę – kodėl?
Viešojoje erdvėje dažnai girdima, kad pacientai bijo didinti insulino dozes, nes anksčiau gydymas su tam tikromis insulino formomis dažnai sukeldavo hipoglikemijos – per mažo gliukozės kiekio kraujyje, ir skatindavo kūno svorio augimą. Šios komplikacijos paskatino pacientų atsargumą ir netgi nesugebėjimą tinkamai valdyti ligą.
Tačiau šiandien medicina žengė žingsnį pirmyn – naujos kartos baziniai insulinai pasižymi ilgesniu ir tolygesniu poveikiu bei geriau atitinka žmogaus fiziologiją. Šie insulinai sumažina hipoglikemijos tikimybę ir turi mažesnį poveikį kūno svoriui. Europos ir Amerikos diabeto gydymo rekomendacijos pastaruoju metu kaip pirmąjį pasirinkimą rekomenduoja bazinį insuliną, ypač tuomet, kai gydymas tabletėmis nebėra pakankamai efektyvus.
Mišrūs insulinai, kuriuose viename švirkšte derinamas bazinis ir valgio insulinas, gali padidinti hipoglikemijos bei svorio augimo riziką, todėl šis gydymo būdas mažiau rekomenduojamas. Tinkamai ir individualiai parinktas insulino režimas yra kertinis aspektas siekiant ne tik sustabdyti ligos progresavimą, bet ir gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Apibendrinant galima teigti, kad cukrinio diabeto gydymas yra ne tik pažangių medicinos technologijų ir vaistų reikalas, bet svarbiausia – paciento atsakomybė ir sąmoningas įsitraukimas į gydymo procesą. Bendradarbiaujant su specialistais ir aktyviai stebint savijautą, galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę bei išvengti pavojingų komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.