Atšalus orams ir sustiprėjus peršalimo sezonui daug žmonių renkasi vaistažolių arbatą kaip natūralų būdą malšinti simptomus ir sušilti. Vaistažolės gali būti vertingas pagalbininkas, tačiau svarbu suprasti, kada arbata yra tik komforto pojūtį suteikiantis gėrimas, o kada jos vartojimas reikalauja atsargumo ar profesinės konsultacijos.
Gydytoja akušerė-ginekologė Regina Mekienė pabrėžia, kad vaistažolių arbatas pajutus peršalimo simptomus tikrai patartina vartoti. Ji taip pat ragina stebėti organizmo reakciją: „Jeigu išgėrus vaistažolių arbatos, išberia kūną, tai tos žolės vartoti jau nereikėtų”, – sako medikė.
Kaip teisingai paruošti vaistažolių arbatą?
Teisingas paruošimas užtikrina geriausią poveikį ir sumažina nepageidaujamas reakcijas. Patariama vienai stiklinei arbatos užplikyti vieną arbatinį šaukštelį žolelių arba mišinio karštu, bet ne verdančiu (apie 80 °C) vandeniu; pusės litro kiekiui naudojami du šaukšteliai. Užplikus palaukti 2–3 minutes. Po paruošimo rekomenduojama išimti žoles iš puodelio – ilgai laikomos žolės gali apkarti ir padaryti arbatą per stiprią, kas ypač rizikinga turint refliukso ar jautrų skrandį.
Kiek ilgai vartoti ir pertraukos svarba
Gydytoja pažymi, jog gydantis arbatomis lėtines ligas reikėtų riboti vartojimo trukmę: „Ilgai naudojant organizmas pripranta prie žolių poveikio, nebereaguoja, todėl ir reikalinga daryti pertrauką”, – įsitikinusi R.Mekienė. Dažna rekomendacija – iki 21 dienos vartojimo, po to savaitės pertrauka, tuomet prireikus galima tęsti.
Atsargumo priemonės ir sąveikos su vaistais
Vaistažolės turi aktyvių medžiagų, todėl derėtų būti atsargiems, ypač jei nuolat vartojate receptinius vaistus. „Kiekvienas augalas turi savo laboratoriją, todėl ir vienas komponentas arbatos mišinyje gali sukelti nepageidaujamą poveikį”, – pastebi gydytoja. Taip pat pabrėžiama konkreti sąveika: „Tarkime jonažolių arbatos jokiu būdu negalima gerti vartojant psichotropinius vaistus, nes jonažolė yra labai stipri žolė ir gali sumažinti vaistų veikimą”, – pataria gydytoja.
Vaikams ir alergiškiems asmenims reikėtų arbatas duoti atsargiai. Medicinos specialistai pataria vaikams karščiuojant bandyti vaistažolių arbatą keletą dienų, tačiau ilgai jos duoti nerekomenduojama. Taip pat neverta gerti stiprios arbatos tuščiu skrandžiu – tai gali išprovokuoti refliuksą ar skrandžio dirginimą.
Kokios žolelės padeda peršalus?
Žolininkų ir gydytojų rekomendacijos įvardija keletą naudingų augalų: liepžiedžiai, avietės, bruknės skatina prakaitavimą ir padeda mažinti temperatūrą; islandinė kerpena ramina gerklės gleivinę; čiobreliai padeda atsikosėti; gysločių lapai ir šalavijas mažina gerklės sudirgimą; ramunėlės padeda atkurti organizmo atsparumą; melisos ramina ir padeda atsipalaiduoti. Šiuos augalus galima naudoti atskirai arba saikingai derinti mišiniuose, žinant kiekvienos sudedamosios dalies savybes.
Apibendrinant, vaistažolių arbata gali būti vertingas ir malonus pagalbininkas peršalimo sezonu, tačiau atsakomybė – naudoti žinias apie poveikį, sąveikas ir tinkamą paruošimą. Prieš pradedant intensyvų gydymą ar eksperimentus su žolėmis geriausia pasitarti su gydytoju arba fitoterapijos specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.