Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena opiausių pasaulinės sveikatos problemų, kasmet nusinešanti daugiau nei 20 milijonų gyvybių. Lietuvoje šios ligos sudaro daugiau nei pusę visų registruojamų mirčių, o jų per didelė rizika dažnai yra nepakankamai vertinama. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas specialiai įspėja visuomenę atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimus, tačiau klastingus širdies ligų simptomus, tokius kaip „rūkas akyse“ ar širdies permušimai.
Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2024 metais Lietuvoje mirė beveik 37,5 tūkstančio žmonių, iš kurių daugiau nei pusė – 50,8 proc. – dėl kraujotakos sistemos ligų. Įdomu, kad tarp vyrų šių ligų dalis sudarė 44,6 proc., o tarp moterų net 56,8 proc. Toks skirtumas parodo, kad širdies ligos yra grėsmingos visoms amžiaus grupėms ir lytims, o susirūpinimas savo sveikata turi būti nuolatinis.
Be to, šios ligos tampa vis dažnesnės net ir vaikų amžiaus grupėje: 2024 m. šalyje tokiomis ligomis sirgo daugiau nei 17 tūkstančių vaikų. Tai signalizuoja, kad prevencijos priemonės turi būti taikomos nuo pat ankstyvos vaikystės, mokant apie sveiką gyvenseną ir reguliarius sveikatos patikrinimus.
Hipertenzija – „tylioji žudikė“ ir jos simptomai
Padidėjęs kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Dažnai ji ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų, todėl pacientai dažnai jos nepastebi arba praleidžia ankstyvus perspėjamuosius ženklus. Valerijus Morozovas atkreipia dėmesį, kad galvos skausmas, svaigimas, „rūkas akyse“, nuovargis ar širdies permušimai neretai yra klaidingai priskiriami stresui ar pervargimui, nors iš tiesų gali signalizuoti apie pavojingus sveikatos sutrikimus.
Pasak gydytojo, hipertenzijos poveikis organizmui yra panašus į raumenų vystymąsi sportuojant: nuolatinis aukštas spaudimas verčia širdies raumenį augti, tačiau tam iššūkiu tampa aprūpinti didėjantį raumenį krauju, nes naujų kraujagyslių nesusidaro. Be to, aukštas spaudimas kenkia patiems kraujagyslių sienelėms, skatina jų standėjimą ir siaurėjimą, didina trombų susidarymo riziką, o tai lemia aterosklerozės, insulto ar infarkto pavojų.
Kasdieniai įpročiai ir širdies sveikata
Gydytojas pabrėžia, kad svarbu ne tik gydyti hipertenziją, bet ir keisti gyvenimo būdą siekiant sumažinti ligos riziką. Mitybos pokyčiai – ypatingai Viduržemio jūros regiono principų taikymas, kuriame gausu daržovių, ankštinių produktų, alyvuogių aliejaus, riešutų ir žuvies – reikšmingai prisideda prie širdies sveikatos gerinimo.
Valerijus Morozovas pastebi, kad Lietuvoje vis dar per mažai žmonių reguliariai vartoja riebią žuvį, svarbią širdies sveikatai dėl jose esančių omega-3 riebiųjų rūgščių. Specialiai atlikta apklausa parodė, kad tik 6 proc. gyventojų žuvį valgo rekomenduojamu dažnumu. Tad net ir nedideli pokyčiai, kaip didesnis žuvies vartojimas, gali reikšmingai sumažinti riziką.
Fizinis aktyvumas, reguliarus ir kokybiškas miegas bei druskos suvartojimo mažinimas taip pat yra labai svarbūs širdies ligų prevencijos komponentai. Pasak gydytojo, tokie gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai sumažinti kraujospūdį – tiek natūraliai, tiek kartu su vaistų terapija.
Kraujospūdžio stebėjimas – ankstyva ligų prevencija
Valerijus Morozovas rekomenduoja reguliariai matuoti kraujospūdį, ypač tiems, kurie priskiriami rizikos grupei – rūkantiesiems, turintiems antsvorio, mėgstantiems sūrų maistą ar dažnai patiriantiems stresą. Sveikiems žmonėms pakanka matuoti spaudimą bent kartą per metus, o pastebėjus jo padidėjimą – dažniau ir sistemingai.
Vienas iš efektyviausių diagnostikos būdų yra 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas, leidžiantis tiksliai įvertinti, kaip spaudimas keičiasi dienos metu ir naktį. Tai padeda diagnozuoti hipertenziją tiksliau, išvengiant klaidų, susijusių su laikinu spaudimo šuoliu pas gydytoją.
Apibendrinant, širdies ir kraujagyslių ligos yra klastingos, o jų ankstyva diagnostika ir tinkama prevencija lemia žmonių sveikatos išsaugojimą. „Rūkas akyse“ ir širdies permušimai gali būti svarbūs signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laiku imantis veiksmų ir keičiant gyvenimo būdą galima ženkliai sumažinti šių ligų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.