Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, tačiau jos pavojingumas slypi tyloje – liga ilgą laiką gali vystytis be aiškių simptomų, todėl dažnai diagnozuojama jau pažengusiose stadijose. Medicinos specialistai pabrėžia, kad laikas onkologijoje yra esminis faktorius: kuo ligą nustatome anksčiau, tuo didesnės galimybės sėkmingai ją išgydyti arba visiškai pašalinti.
Kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, o šis skaičius ne tik nesumažėja, bet ir linkęs augti. Didelė dalis ligos atvejų nustatoma pavėluotai, kai gydymas tampa sudėtingesnis, o išgyvenamumo prognozės prastesnės. Dėl to labai svarbu žinoti, kada ir kaip vykdyti prevencines priemones ir ankstyvą diagnostiką.
Ligos eigą apsunkina ankstyvųjų simptomų nebuvimas
Storosios žarnos vėžys dažnai iš pradžių nesukelia jokio skausmo ar specifinių simptomų, todėl pacientai ilgą laiką nejaučia pavojaus. Pirmieji požymiai, jei jų pasitaiko, dažnai būna pernelyg nekalti ir nepastebimi: pasikeičia tuštinimosi įpročiai, gali išsivystyti vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, kartais pasirodo kraujas išmatose. Kiti simptomai – pilvo pūtimas, bendras diskomfortas, nuolatinis nuovargis, mažakraujystė, nepaiškinamas svorio kritimas.
Gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas pabrėžia: „Jeigu šie simptomai tęsiasi ne keletą dienų, o savaites, pacientui reikėtų rimtai tai įvertinti ir kreiptis į gydytoją. Šių požymių nesiejimas su rimta liga dažnai lemia pavėluotą diagnozę.“
Prevencinės programos ir ankstyva diagnostika – išsigelbėjimas
Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio prevencinė programa, skirta 50–74 metų amžiaus gyventojams. Programos tikslas – ne tik anksti nustatyti ligą, bet ir identifikuoti bei pašalinti ikivėžinius pakitimus, tokius kaip polipai. Taip galima užkirsti kelią vėžio vystymuisi.
Kas dvejus metus pacientams atliekamas slapto kraujo išmatose testas, kuris gali atskleisti ankstyvuosius pakitimus.
Jei testas yra teigiamas, pacientui rekomenduojama atlikti kolonoskopiją – plačiausiai naudojamą bei efektyvų metodą storosios žarnos ligoms nustatyti ir gydyti. Šiuolaikinės kolonoskopijos metu dažniausiai taikoma anestezija, todėl pacientai nepatiria diskomforto ar skausmo.
Moderni endoskopinė įranga, papildyta dirbtiniu intelektu, leidžia tiksliai nustatyti net pačius smulkiausius pakitimus ir polipus. Ankstyvos stadijos pokyčiai gali būti pašalinami atliekant specialias procedūras – endoskopinę submukozinę disekciją (ESD) arba endoskopinę mukozinę rezekciją (EMR), taip išvengiant sudėtingesnių chirurginių intervencijų.
Jeigu kolonoskopijos metu patologinių pakitimų nenustatoma, ją rekomenduojama pakartoti maždaug kas dešimt metų, tačiau patikros dažnumas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į individualią riziką.
Genetiniai tyrimai ir rizikos veiksniai
Ne visuomet standartinių tyrimų užtenka, ypač jei žmogus turi padidėjusią riziką dėl šeimos istorijos ar įtariami paveldimi sindromai, pavyzdžiui, Lyncho sindromas. Tokiais atvejais atliekami genetiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti žymiai tikslesnę diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Ligos išplitimui įvertinti naudojami papildomi vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija bei magnetinio rezonanso tyrimai. Visos šios procedūros yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl pacientams prieinama visa spektrinė diagnostikos paslauga be papildomų finansinių rūpesčių.
Sveikas gyvenimo būdas – svarbi profilaktikos dalis
Nors genetiniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį, vis daugiau dėmesio kreipiama į gyvenimo būdą ir jo įtaką rizikai susirgti storosios žarnos vėžiu. Gydytojas B. Sakalauskas pabrėžia, kad sveika mityba ir fizinis aktyvumas gali reikšmingai sumažinti ligos riziką.
Rekomenduojama kasdien suvartoti 25–35 gramus skaidulų, dažniau valgyti daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus bei ankštines daržoves, riboti raudonos mėsos ir perdirbtų mėsos gaminių vartojimą. Taip pat svarbus reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – bent 150 minučių per savaitę ir žalingų įpročių, ypač rūkymo, vengimas.
Modernios gydymo galimybės ir pacientų palaikymas
Lietuvoje pacientams prieinama visa gydymo grandinė nuo ankstyvųjų patikrų iki pažangių gydymo metodų – chirurgijos, biologinės terapijos ar imunoterapijos, jei to reikia. Dauguma šių paslaugų yra kompensuojamos, todėl gydymas yra prieinamas ir finansine prasme.
Po chirurginio gydymo pacientams skiriama valstybės apmokama reabilitacija, kuri padeda greičiau atsigauti ir sugrįžti į įprastą gyvenimą. Visa tai rodo, kad storosios žarnos vėžys nėra nulemtas likimas, o ankstyva diagnostika bei tinkamas gydymas suteikia realias galimybes pasveikti.
„Svarbiausia – nelaukti simptomų ir reguliariai tikrintis,“ – ragina gydytojas B. Sakalauskas. Ankstyva prevencija išlieka efektyviausia apsaugos priemone nuo šios klastingos ligos, kuri dažnai iš prigimties yra tyli, tačiau pavojinga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.