Užsitęsusi karšta vasara kelia didelį pavojų ypatingoms gyventojų grupėms — kūdikiams, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl intensyvaus prakaitavimo ir skysčių netekimo organizmas pirštuoja, o termoreguliaciniai mechanizmai gali nebespėti užtikrinti tinkamos kūno temperatūros. Tai gali baigtis ne tik silpnumu ar išsekimu, bet ir rimtesniais sutrikimais, tokiais kaip šilumos išsekimas ar šilumos smūgis.
Kam didžiausias pavojus ir kodėl
„Eurovaistinės“ farmacininkė Regina Molotkova pažymi, kad ypač sunku karščio sąlygomis išgyventi vaikams iki 4 metų bei vyresniems nei 75 metų žmonėms. Jos žodžiai yra reikšmingi, nes paaiškina fiziologinius skirtumus ir pažeidžiamumą:
„Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, jo kūno termoreguliacija dar nesusiformavusi, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystę ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau”.
Vyresnio amžiaus žmonėms didžiausia grėsmė — dehidratacija, kuri silpnina kraujotaką ir gali sukelti širdies veiklos sutrikimus, infarktą ar insultą. Taip pat karštis gali pabloginti kepenų funkciją ir neurologinę būklę.
Pirmoji pagalba ištikus perkaitimui ar šilumos smūgiui
Greita ir tinkama reakcija mažina komplikacijų riziką. Farmacininkės rekomendacijos, kaip elgtis pastebėjus perkaitimo požymius, yra aiškios:
„Pakilus kūno temperatūrai, paraudus odai, padažnėjus kvėpavimui ir atsiradus pykinimui – nedelsdami kreipkitės į gydytojus ir mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais, pavyzdžiui, šlakstydami vėsiu vandeniu ar paguldydami į vėsią šaltą vonią. Šie ženklai įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis”.
Pagrindiniai veiksmai: kuo greičiau perkelti nukentėjusįjį į vėsią, pavėsingą vietą, nusimauti perteklinius drabužius ir leisti atvėsti.
Ant kūno dėti vėsias, drėgnas kompresus arba šlakstyti vėsiu vandeniu. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama pakelti kojas apie 30 cm, apkloti šlapiu audiniu ir dėti šaltus kompresus ant sprando, pažastų bei kirkšnių. Vėdinti orą ventiliatoriumi ar vėju iš žurnalo padėti atvėsti.
Skysčiai, kaiščiai ir kada kviesti medikus
Duoti gerti negazuotų gėrimų — vandenį ar silpną druskos tirpalą — kas 15 minučių po kelis gurkšnius. Vengti gazuotų, alkoholinių bei kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali pagilinti skysčių netekimą. Jei pastebimi sunkūs simptomai — sąmonės netekimas, vėmimas, labai aukšta temperatūra, traukulių požymiai ar kvėpavimo sutrikimai — būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Prevencija yra geriausia apsauga: nenaudinga vaikų laikyti saulėje nuo 11 iki 16 val., o jei pavėsyje temperatūra viršija 28 °C, į lauką jų verčiau neiti. Rekomenduojama rinktis lengvus, laisvus drabužius iš natūralaus pluošto ir galvos apdangalus. Nuolatinis gėrimas — net jeigu vaikui neatrodo, kad jis trokšta — padeda išvengti dehidratacijos. Atidžiai stebėti pagyvenusius žmones, riboti fizinį aktyvumą karščiausiu paros metu ir valgyti lengvą maistą.
Šilumos smūgio atveju greita pagalba ir paprasti priemonės gali išgelbėti gyvybę — svarbu žinoti požymius, turėti planą ir nedelsti kreipiantis pagalbos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.