2025 metais Lietuvoje mirtingumo statistika išlieka neraminanti – daugiausiai gyventojų savo gyvybę prarado dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Tai rodo išankstiniai Higienos instituto pateikti duomenys, kurie atskleidžia pagrindines mirčių priežastis ir jų pasiskirstymą pagal lytį bei amžių.
Bendras mirtingumas Lietuvoje išlieka stabilus, tačiau šios ligos tęsia savo neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. Net 83,9 proc. visų mirčių sudaro keturios pagrindinės priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos. 2025 metais šalyje mirė iš viso 37 491 asmuo, kas yra nedidelis, bet reikšmingas 38 asmenų padidėjimas, palyginti su 2024 metais.
Kraujotakos sistemos ligos – dažniausios mirties priežastys
Daugiau nei pusė (51,3 proc.) visų mirusiųjų neteko gyvybės dėl įvairių kraujotakos sistemos ligų. Ši problema ypač aktuali vyrams – 44,8 proc. vyrų mirė nuo šių ligų. Tarp vyrų vyraujančių kraujotakos ligų, pirmoje vietoje išsiskiria išeminė širdies liga, sudaranti 61,7 proc. šioje kategorijoje užregistruotų mirčių. Taip pat reikšminga yra smegenų kraujagyslių ligų dalis (18,8 proc.) bei hipertenzinių ligų nulemtos mirties atvejai (9,5 proc.).
Moterų tarpe kraujotakos ligos dar labiau dominuoja kaip pagrindinė mirties priežastis – 57,4 proc. visų mirčių. Panašiai kaip ir vyrų atveju, didžiausią dalį sudaro išeminės širdies ligos (59,7 proc.), po jų eina smegenų kraujagyslių ligos (22,7 proc.) ir hipertenzinės ligos (11,2 proc.). Šios ligos išlieka pagrindiniu visuomenės sveikatos iššūkiu, reikalaujančiu intensyvių prevencijos ir gydymo priemonių.
Piktybiniai navikai – antroji pagal mirtingumą priežastis
Be kraujotakos ligų, kita rimta grėsmė yra piktybiniai navikai, kurie sudaro 21,2 proc. visų mirčių. Vyrai nuo jų miršta dažniau nei moterys, o pagrindinės vyrų mirčių priežastys – trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys (19,8 proc.), priešinės liaukos vėžys (11,9 proc.) bei skrandžio vėžys (7,6 proc.).
Šios onkologinės ligos pasižymi dideliu mirtingumu, ypač trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio atvejais, kuriose mirčių skaičius tarp vyrų tris kartus viršija moterų rodiklius.
Moterų tarpe dažniausiai pasitaikantys piktybiniai navikai yra krūties (15,4 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių (8,1 proc.) bei kasos (7,7 proc.) vėžio formos. Onkologinių ligų ankstyva diagnostika ir efektyvus gydymas meta dideles pastangas, siekiant sumažinti šių ligų sukeltų mirčių skaičių.
Išorinės priežastys ir virškinimo sistemos ligos
Išorinės mirties priežastys, tarp kurių yra nelaimingi atsitikimai, transporto įvykiai, savižudybės ir kt., sudaro 5,8 proc. visų mirčių. Vyrų mirčių atveju šis rodiklis yra reikšmingesnis – 8,5 proc., iš jų 60,2 proc. dėl nelaimingų atsitikimų ir 27,1 proc. dėl savižudybių. Moterų tarpe išorinė priežastis buvo 3,3 proc. mirčių, kur 70 proc. buvo nelaimingi atsitikimai, o 16,3 proc. – savižudybės.
Virškinimo sistemos ligos sudaro 5,6 proc. bendro mirčių skaičiaus, vyrams šis rodiklis siekia 6,2 proc. ir dažniausiai susijęs su kepenų ligomis, tokiomis kaip cirozė ir fibrozė (22,3 proc. vyrų) bei alkoholine kepenų liga (21 proc.). Moterų tarpe nuo virškinimo sistemos ligų mirė 5,1 proc., tai yra 975 moterys.
Mirčių statistika vaikų amžiaus grupėje
2025 metais Lietuvoje mirė 64 vaikai, kurių amžius buvo nuo 1 iki 17 metų. Nors nuo 2014 iki 2022 metų stebėtas kritimas šioje amžiaus grupėje, tačiau 2023 metais buvo padidėjimas iki 83 mirčių, o vėliau vėl sumažėjo. Pagrindinės mirčių priežastys vaikams yra išorinės priežastys (48,4 proc.), piktybiniai navikai (15,6 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (14,1 proc.). Išorinės mirties priežastys daugiausiai susijusios su nelaimingais atsitikimais, kuriems mirė 31 vaikas.
Šie duomenys pabrėžia, jog sveikatos srityje reikia tęsti efektyvios prevencijos programas, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų amžiaus grupėse, siekiant sumažinti mirčių skaičių ir pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Ypač svarbus dėmesys turi būti skiriamas širdies ligų, onkologinių susirgimų prevencijai, taip pat nelaimingų atsitikimų mažinimui ir psichikos sveikatos stiprinimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.