Kardiologai ir kiti gydytojai Lietuvoje sunerimę dėl didelio kiekio pacientų, kurie prastai kontroliuoja padidėjusį kraujospūdį – arterinę hipertenziją. Šios ligos valdymo trūkumas lemia daugybę priešlaikinių mirčių. Statistikos duomenimis, jei bent pusė hipertenzija sergančių Lietuvos gyventojų iki 2040 metų tinkamai valdyti savo kraujospūdį, būtų išvengta apie 28 tūkst. gyvybių netekčių.
Vienas iš pagrindinių problemos šaltinių – netinkamas vaistų vartojimas, kuris neretai pasireiškia kaip gydymo režimo nesilaikymas. Apie tai savo pacientų patirtimi dalijasi VUL Santaros Klinikos Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, prof. Jolita Badarienė: „Atsikeliu ryte, pamatuoju kraujospūdį – jis beveik geras, todėl vaistų nevartoju, einu į darbą. Tačiau vaistai turi būti geriami nepriklausomai nuo kraujospūdžio rodmenų, kaip paskyrė gydytojas.“
Pasak medikų, net 57,4 proc. pacientų po metų nustojama laikytis gydymo režimo, o tai smarkiai didina riziką susirgti sunkiais širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvoje padidėjusį kraujospūdį turi net 54 proc. užsikrėtusiųjų nuo 30 iki 79 metų amžiaus. Dėl tolimesnio hipertenzijos ignoravimo ar netinkamo gydymo išauga insulto, miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo rizika.
Hipertenzija – tyli žudikė
Lietuvos Hipertenzijos draugijos prezidentas prof. Marius Miglinas pabrėžia, kad šią ligą dažnai vadina „tyliąja žudike“, nes ji ilgą laiką nesukelia jokių aiškių simptomų. Daug pacientų net nenutuokia, kad yra sergantieji hipertenzija, nes organizmas prisitaiko prie palaipsniui kylančio kraujospūdžio. Kartais pasireiškia galvos svaigimas ar akies mirgėjimas, tačiau šie požymiai ne visada yra pakankamai ryškūs, kad žmogus kreiptųsi į gydytoją.
Prof. Badarienė sako: „Man pacientas kartais sako, kad nieko nejaučia, todėl jam kyla klausimas, kodėl reikia gydyti kraujospūdį. Atsakau: jūs neturite Dievo duotos dovanos – gydymas yra būtinas, kad išvengtume rimtų pasekmių.“
Kaip tinkamai matuotis kraujospūdį?
Hipertenzija nėra išgydoma liga, tačiau ją galima efektyviai suvaldyti, jei laikomasi gydytojo rekomendacijų.
Reguliarus kraujospūdžio matavimas yra pirmas žingsnis, leidžiantis stebėti ligos eigą ir imtis reikiamų priemonių jos kontrolei. Gydytoja kardiologė ragina matuotis kraujospūdį namuose, o ne tik gydytojo kabinete, nes ten dažnai fiksuojamas aukštesnis spaudimas dėl vadinamosios „baltų chalatų baimės“.
Svarbu pasimatuoti klinikinius rodmenis ramybės būsenoje, pavyzdžiui, ryte po prabudimo, skiriant bent 5 minutes nusiraminimui. Be vaistų vartojimo, svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai – mažinti druskos suvartojimą, reguliariai judėti, kontroliuoti kūno svorį, vengti streso ir užtikrinti kokybišką miegą.
Prevencinės programos ir iššūkiai
Lietuvoje veikia prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, skirta 40–60 metų amžiaus žmonėms be diagnozuotų kraujotakos sutrikimų. Šioje programoje atliekama rizikos veiksnių analizė, kaip padidėjęs kraujospūdis, dislipidemija ir gliukozės kiekio sutrikimai, leidžianti anksti identifikuoti sveikatos problemas ir imtis veiksmų jų išvengti.
Tačiau, nepaisant geros prevencijos programos, kraujospūdžio suvaldymas Lietuvoje yra sudėtingas procesas. Kardiologai pabrėžia, kad dėl pacientų nepakankamo supratimo apie hipertenzijos pavojus ir gydymo svarbą, taip pat dėl riboto gydytojų laiko diagnozavimui ir konsultacijoms, efektyvi kontrolė sunkiai pasiekiama. Kartu su gydytojais pacientams trūksta supratimo, kad hipertenzija yra liga, reikalaujanti nuolatinės priežiūros ir gydymo.
Nacionalinė iniciatyva „Misija 75/2028“
Siekiant šias problemas spręsti, Lietuvoje buvo inicijuota nacionalinė programa „Misija 75/2028“, kurios tikslas – iki 2028 metų bent 75 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių pasiektų gerą kraujospūdžio kontrolę, t. y. jo lygį žemiau 140/90 mmHg. Šios iniciatyvos nemažą dalį sudaro gydytojų, šeimos gydytojų, slaugytojų, vaistininkų ir pacientų organizacijų bendradarbiavimas.
Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktorius Mindaugas Sinkevičius pateikia pavyzdį: poliklinikoje registruota apie 20 tūkst. hipertenzijos pacientų, tačiau tik 60 proc. jų pasiekia tinkamą kraujospūdžio lygį. Programos metu svarbu ne tik atlikti ankstyvą diagnostiką, bet ir paskirstyti atsakomybes tarp skirtingų gydymo grandžių, įskaitant atvejo vadybininkus, kurie prižiūrėtų pacientų gydymą ir stebėjimą.
Apibendrinant, arterinė hipertenzija yra didelė sveikatos problema, tačiau tinkama prevencija, reguliarus kraujospūdžio matavimas ir gydymo režimo laikymasis gali ženkliai sumažinti su ja susijusias komplikacijas ir mirštamumą. Gydytojai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata, nevengti profilaktinių patikrinimų ir laikytis specialistų rekomendacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.