Vitaminų ir maisto papildų vartojimas daugeliui žmonių yra įprasta kasdienės priežiūros dalis, ypač atėjus šaltajam metų laikui, kai imuniteto stiprinimas yra itin svarbus. Tačiau kyla klausimas – ar visi žiemos metu vartojami vitaminai ir papildai turi būti vartojami ir vasarą? Ar šiltuoju metų laiku verta tęsti tuos pačius papildų kursus, ar reikėtų pasirinkti kitokius? Šiuos svarbius klausimus nagrinėja BENU vaistininkė Laura Kairiūkštienė ir šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė.
Populiariausi vasaros vitaminai ir jų vaidmuo
Vaistininkė L. Kairiūkštienė atkreipia dėmesį, kad žiemos periodu populiarūs papildai, tokie kaip vitaminas D, vitaminas C, B grupės vitaminai, geležis ar Omega-3, vasarą dažnai keičiasi. Vasarą žmonėms dažnai aktualūs papildai, palaikantys odos, plaukų ir nagų sveikatą, taip pat tie, kurie padeda išlaikyti gerą fizinę būklę aktyviu metų laiku. Magnis, elektrolitai, kolagenas, biotinas ir cinkas tampa paklausūs, nes jie padeda užkirsti kelią mėšlungiams, apsaugo odą nuo saulės daromos žalos ir stiprina organizmą.
Be to, vasarą dažnai vartojami papildai, gerinantys virškinimą ir padedantys kovoti su vabzdžių įkandimais, kaip pavyzdžiui vitaminas B1, kuris kartais laikomas natūralia apsaugos priemone nuo uodų. Vasara yra laikas, kai organizmui reikia prisitaikyti prie didesnio fizinio aktyvumo, kaitrios saulės ir temperatūros svyravimų, todėl svarbu rūpintis drėgmės balansu ir energijos palaikymu, o tam tinka specialūs papildai.
Vitamino D vartojimo vasarą dilema
Vitaminas D dažnai vartojamas žiemą dėl trūkumo saulės šviesos, tačiau pavasarį ir vasarą daug kas nutraukia jo vartojimą. Šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė paaiškina, kad Lietuvoje natūrali vitamino D sintezė odoje efektyviai vyksta nuo balandžio pabaigos arba gegužės, kai ultravioletinių spindulių kiekis yra pakankamas.
Visgi, dėl įvairių faktorių – trumpo buvimo lauke, odą dengiančių drabužių ar apsaugos nuo saulės – natūrali sintezė gali būti nepakankama daugeliui žmonių.
Dėl šios priežasties vitamino D vartojimas šiltuoju metų laiku rekomenduojamas tam tikroms rizikos grupėms – asmenims su antsvoriu, tamsesne odos spalva, tam tikrais sveikatos sutrikimais ar vyresnio amžiaus žmonėms. Specialistė pataria atsakingai žiūrėti į vartojimą, o kilus abejonių rekomenduojama pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje, kad nereikėtų vartoti detekto arba priešingai – neviršyti saugios dozės.
Kompleksiniai vitaminai ar pavieniai papildai: ką rinktis?
L. Kairiūkštienė pabrėžia, jog pasirinkimas tarp kompleksinių vitaminų ir pavienių papildų priklauso nuo individualių poreikių. Kompleksiniai vitaminai ypač naudingi profilaktiškai, kai žmogus neturi konkrečių nusiskundimų, tačiau nori užtikrinti, kad organizmas gautų visų būtinų maistinių medžiagų, ypač jei mityba nėra visiškai subalansuota arba asmuo gyvena aktyviai.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurių organizmui reikia daugiau tam tikrų vitaminų, kompleksai gali būti patogus ir efektyvus sprendimas. Tuo tarpu pavieniai papildai rekomenduojami tiems, kurių kraujo tyrimai rodo specifinių medžiagų trūkumą arba kai gydytojas paskiria didesnes konkrečių vitaminų dozes. Taip užtikrinama, kad organizmas gaus būtent tai, ko jam šiuo metu labiausiai reikia.
Kokius vitaminus vasarą reikėtų nutraukti?
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nuolatinis stiprių imuninei sistemai skirtų papildų, kaip vitaminas C, cinkas ar ežiuolė, vartojimas vasarą gali pakenkti, nes imunitetui šiltuoju metų laiku tenka mažesnis krūvis nei žiemą. Šiuos papildus rekomenduojama vartoti kursais po 2–4 savaites, o po to daryti pertrauką, leidžiant organizmui atsigauti ir išlaikyti pusiausvyrą.
Taip pat nerekomenduojama be pertraukos vartoti geležies, ypač jei nėra nustatytas jos trūkumas, nes geležies perteklius gali būti žalingas organizmui. Adaptogenai, tokie kaip rodiolė ar ašvaganda, kurie dažnai naudojami siekiant sumažinti stresą, taip pat neturėtų būti vartojami ilgą laiką, nes gali prarasti savo veiksmingumą.
Perdozavimas ir galimos sveikatos problemos
Perteklinis riebaluose tirpių vitaminų – A, E, K ir D – vartojimas gali sukelti hipervitaminozę, kuri yra pavojinga sveikatai. Gydytoja R. Maciulevičienė primena, kad vitamino A perdozavimas pasireiškia galvos skausmu, pykinimu, odos pokyčiais ir vaikams gali sukelti net augimo sutrikimus. Vitaminas D, suvartotas per didelėmis dozėmis, gali sukelti hiperkalcemiją su silpnumu, vėmimu, troškuliu ir net inkstų pažeidimais.
Taip pat maisto papildų perteklinis vartojimas gali išbalansuoti organizmo biochemines funkcijas ir sąveikauti su kitais vaistais, todėl svarbu bet kokius papildus vartoti tik pasitarus su gydytoju ir įvertinus individualius organizmo poreikius bei tyrimų rezultatus.
Natūralūs būdai stiprinti organizmą vasarą
Vaistininkė pataria žiemą patirtus maistinių medžiagų trūkumus kompensuoti įtraukiant į savo mitybą daugiau sezoninių vaisių ir daržovių, kurie yra natūralūs vitaminų ir mineralų šaltiniai. Vitaminas C gausu petražolėse, krapuose, daigintuose grūduose, rūgštynėse, dilgėlėse, juoduosiuose serbentuose, citrusiniuose vaisiuose ir paprikose.
Geležies šaltiniai yra jautiena, kepenėlės, kiaušiniai, burokėliai, špinatai bei ankštiniai augalai, o magnis, itin svarbus raumenims ir nervų sistemai, randamas grikiuose, avižose, migdoluose, žaliuosiuose lapiniuose augaluose ir bananuose. B grupės vitaminai gaunami iš viso grūdo produktų, mėsos, kiaušinių ir mielių dribsnių. Omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai yra linų sėmenys, čija sėklos, riebioji žuvis ir graikiniai riešutai.
Tuo tarpu žarnyno mikroflorą stiprina fermentuoti produktai, tokie kaip rauginti kopūstai ar kefyras, kurie padeda palaikyti gerą virškinimą ir imuninės sistemos veiklą. Šis natūralus požiūris į sveikatą ir tinkama mityba leidžia ne tik išvengti perteklinio papildų vartojimo, bet ir efektyviai stiprinti organizmą šiltuoju metų laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.