Vilniaus universiteto mokslininkai atliko svarbų tyrimą, kuris atskleidė nežinomą, tačiau reikšmingą ryšį tarp aminorūgšties metionino suvartojimo ir organizmo senėjimo bei vėžio vystymosi. Pasak specialistų, nors metioninas yra būtina aminorūgštis žmogaus organizmui, jo per didelis kiekis, gaunamas daug baltymų turinčiame maiste, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, skatindamas blogųjų ląstelių augimą ir uždegiminius procesus.
Metioninas yra ypatinga aminorūgštis, kuri atlieka svarbų vaidmenį genų raiškos reguliavime. Tai unikali savybė, kurios nėra kitoms aminorūgštims. Tačiau, kaip pastebi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Liepa Gasiulė, baltymų gausa maiste dažnai reiškia ir didelį metionino kiekį, nes šios aminorūgšties daugiausiai yra gyvūninės kilmės produktuose: mėsoje, žuvyje, jūrų gėrybėse, taip pat riešutuose, ypač braziliškuose riešutuose. Pieno produktai turi mažiau metionino, tačiau taip pat prisideda prie bendro suvartojimo.
Europos gyventojai, pasak mokslininkų, dažnai suvartoja per daug baltymų. Vidutinis žmogus turėtų gauti apie 50–60 gramų baltymų per dieną, tačiau daugelyje Europos šalių šis kiekis yra apie pusantro karto didesnis, kas gali sukelti gyvybei pavojingų pasekmių. Per didelis baltymų suvartojimas susijęs su širdies ligomis, neurodegeneraciniais sutrikimais ir atminties praradimu, taip pat gali pagreitinti ląstelių senėjimą ir padidinti vėžio riziką.
Metionino ribojimas – naujas žingsnis sveikatos gerinimo link
Mokslo pasaulyje pastebėta, kad metionino sumažinimas maiste turi daugybę teigiamų efektų. Sumažinus baltymų suvartojimą apie 30 proc., organizme sumažėja uždegiminiai procesai, sulėtėja senėjimas, o tam tikrais atvejais pasireiškia ir priešvėžinis poveikis. Tai patvirtina ir bandymai su gyvūnais – tyrimai rodo, jog sumažinus metionino kiekį pelėms ir žiurkėms, jų gyvenimo trukmė pailgėja apie 30 proc. Šiuo metu atliekami tyrimai su beždžionėmis taip pat atskleidžia panašius teigiamus gyvenimo trukmės pratęsimo efektus.
Onkologijoje metionino ribojimo dieta jau taikoma kaip papildoma bei palaikomoji priemonė gydant vėžį kartu su standartiniais gydymo metodais, tokiais kaip chemoterapija ir radioterapija. Tikslas – sumažinti vėžinių ląstelių maisto šaltinį, nes jos, kitaip nei sveikos ląstelės, „mėgsta“ ir aktyviai naudoja metioniną savo augimui ir dauginimuisi. Ribojant metionino suvartojimą, vėžinės ląstelės pradeda nykti, kol sveikos ląstelės išlieka gyvos.
Balansuota mityba – raktas į sveikatą
Dr. Liepa Gasiulė pabrėžia, kad nors metionino mažinimas gali būti naudingas, svarbu ne radikalios dietos, o subalansuota mityba. Nerekomenduojama visiškai atsisakyti baltymų – ypač jei žmogus yra fiziškai aktyvus ir jo organizmui reikia pakankamai šios maistinės medžiagos. Tačiau tiems, kurie mažai juda, rekomenduojama sumažinti baltymų suvartojimą ir ypač vengti pertekliaus iš mėsos, kuri yra pagrindinis metionino šaltinis.
Trumpai tariant, per daug baltymų ir metionino turinti mityba ilgainiui gali ne tik skatinti senėjimą, bet ir didinti onkologinių ligų riziką. Todėl sveikatos specialistai ragina nesivadovauti šiuolaikinėmis baltymų permainingumo madomis, o rinktis saikingumą ir racionalų mitybos planavimą. Svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą, kuri prailgina gyvenimo trukmę, gerina organizmo funkcijas ir mažina ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.