Depresija ir kitos psichikos ligos dažnai suvokiamos per tradicinius požymius: liūdesį, apatiją, energijos trūkumą. Tačiau daugelis pacientų jaučia kitokius, mažiau akivaizdžius simptomus, kuriuos lengva priskirti stresui ar prastai nuotaikai. Laiku pastebėjus šiuos signalus galima greičiau kreiptis pagalbos ir pradėti tinkamą gydymą.
1. Jaučiamas fizinis skausmas
Dažnas pasikartojantis nugaros, kaklo, galvos ar pilvo skausmas gali būti ne vien fizinės kilmės. Psichologinės ligos ir fizinis skausmas dalijasi biologinėmis sistemomis, todėl net iki 75 proc. žmonių, sergančių depresija, patiria kronišką ar besikartojantį skausmą. Svarbu atmesti vien tik organines priežastis ir, jei skausmai tęsiasi be aiškios fizinės priežasties, pasikonsultuoti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
2. Kūno svorio ir apetito pokyčiai
Depresija gali reikštis tiek apetito praradimu ir svorio kritimu, tiek persivalgymu ir svorio prieaugiu. Emocinės valgymo priežastys keičia serotonino ir kitų hormonų pusiausvyrą, o chroničkas stresas apsunkina pastangas reguliuoti svorį. Pastebėjus staigius ar nepaaiškinamus svorio svyravimus, verta įvertinti ir emocinę būseną.
3. Nevaldomos ir priešiškos emocijos
Depresija ne tik slopina emocijas, bet kartais pasireiškia dirglumu, pykčiu, polinkiu į konfliktus. „Kai jaučiamės blogai, daug lengviau pasiduoti visoms kitoms negatyvioms emocijoms”,— tikino klinikinės psichiatrijos profesorius Simon Rego. Šie pokyčiai gali sugriauti santykius ir užkirsti kelią palaikymui iš artimųjų.
4. Emocinis nutirpimas
Priešingai nei intensyvios emocijos, depresija gali atimti ir gebėjimą jausti: nei džiaugsmo, nei liūdesio, ir apskritai motyvacijos veikti trūkumą. „Dažniausiai jaučiamės motyvuoti rytais išlipti iš lovos, eiti į darbą, sportuoti, socializuotis ar tiesiog pasigaminti pusryčius. Tačiau depresijos kamuojami žmonės to nejaučia.”,—teigė profesorius Rego. Toks „zombiškas“ elgesys dažnai įspėja apie gilesnes problemas.
5. Padidėjęs alkoholio vartojimas
Alkoholis gali atrodyti kaip trumpalaikė palengvinimo priemonė, tačiau jis stiprina neigiamas emocijas ir didina priklausomybės riziką. Daugiau nei trečdalis depresiją patiriančių žmonių susiduria su alkoholio problemomis, todėl svarbu pastebėti šiuos ženklus ir ieškoti alternatyvių pagalbos būdų.
6. Virtualaus pasaulio priklausomybė
Intensyvus naršymas ir socialinių tinklų naudojimas gali būti pabėgimo nuo realybės forma. Tokia elgsena dažnai lydima izoliacijos, vienišumo jausmo ir psichikos sveikatos pablogėjimo, todėl reikėtų stebėti, ar virtualus bendravimas netampa pagrindiniu emocijų reguliavimo būdu.
7. Svajingumas ir dažnos fantazijos
Per didelis nuklydimas į praeities ar hipotetinius scenarijus didina ilgesingumą ir nerimą. Užsiėmimas akimirka ir realybe padeda sumažinti psichologinį diskomfortą; jei jūsų mintys dažnai nutolsta į neprieinamas svajones, verta pasitarti su specialistu.
8. Sprendimų priėmimo sutrikimai
Depresija sulėtina kognityvinius procesus ir paverčia paprastus kasdienius sprendimus dideliu iššūkiu. „Kai sergame depresija, kognityviniai procesai sulėtėja. Nedideli dalykai, apie kuriuos paprastai nė negalvojame, staiga virsta komplikuotais sprendimais.”,—aiškino jau anksčiau minėtas profesorius Simon Rego.
9. Prarandama savirūpa
Nutolimas nuo asmeninės higienos, maitinimosi arba dantų priežiūros signalizuoja apie sumažėjusį savęs vertinimą ir energiją. Tokie elgesio pokyčiai rodo, kad žmogus gali reikėti profesionalios pagalbos.
Jei atpažįstate kelis iš šių požymių – neignoruokite jų. Kreipimasis į gydytoją, psichologą ar psichiatrą leidžia nustatyti priežastis ir pradėti gydymą. Ankstyva intervencija pagerina prognozes ir grąžina kontrolę į kasdienį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.