Bakterinė vaginozė – moterų sveikatos problema, kuria serga kas antra moteris, tačiau apie ją kalbama labai retai dėl nemalonaus pobūdžio ir susidariusių tabu. Ši liga nėra perduodama lytiniu keliu, tačiau gali sukelti daug diskomforto, paveikti gyvenimo kokybę ir net būti signalinis ženklas rimtesnių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto pradžiai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu suprasti bakterinės vaginozės priežastis, simptomus ir prevencijos būdus.
Bakterinės vaginozės supratimas: kas tai ir kodėl tai svarbu?
Bakterinė vaginozė susijusi su makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimu, kai sveiką rūgščią terpę pakeičia šarminė, leidžianti daugintis pavojingoms bakterijoms. Makštyje natūraliai gyvena daugybė bakterijų, o laktobacilos sudaro apsauginį sluoksnį nuo infekcijų ir uždegimų. Kai jų kiekis mažėja, atsiranda galimybė atsirasti bakterijinei vaginozei, kurią dažnai sukelia bakterijos Gardnerella vaginalis ir kiti anaerobiniai mikroorganizmai.
Profesorės A. Unikausko duomenimis, šia liga dažnai serga apie 50 procentų moterų, tačiau dėl drovumo ar baimės kreiptis į gydytojus, jos dažnai užsiima netinkama savigyda, dėl ko liga užsitęsia ir komplikuojasi. Tai rodo, kaip svarbu kalbėti apie intymią sveikatą ir skatinti moteris nedelsti, pasijutus pirmiesiems simptomams.
Simptomai, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį
Vaginozės simptomai gali būti įvairūs: niežulys ir perštėjimas lytinių organų srityje, deginimo pojūtis, pilkšvos, vientisos konsistencijos išskyros, kurios pasižymi nemaloniu žuvies kvapu. Tačiau svarbu pabrėžti, kad makštyje natūraliai būna tam tikras kiekis išskyrų – apie 3–5 mililitrus per dieną, kurios turi būti bekvapės ir vientisos. Bet kokie pakitimai spalvoje, kvape ar kiekyje gali būti rimtas ženklas kreiptis į gydytoją.
Be to, profesorės Unikausko teigimu, bakterinė vaginozė gali būti ir pirmasis cukrinio diabeto simptomas, nes hiperglikemija sukuria palankią terpę bakterijų dauginimuisi bei sukelia būdingas pilkšvas išskyras, todėl ligos prevencija ir ankstyvas gydymas yra itin svarbūs.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus klinikinės ligoninės ginekologijos vedėjas Gediminas Mečėjus akcentuoja, kad bakterinės vaginozės atsiradimą skatina įvairūs veiksniai, tokie kaip dažnas antibiotikų vartojimas, netinkama higiena ar makšties prausimas iš vidaus, dažnas sekso partnerių keitimas bei rūkymas. Taip pat reikšmės turi naudojamos higienos priemonės – kvapieji muilai, dušo želė, drėgnos servetėlės ar sintetinis apatinis trikotažas gali dirginti gleivinę ir naikinti naudingas bakterijas, todėl reikėtų rinktis neutralias, odai draugiškas priemones.
Kaip apsisaugoti ir išvengti ligos?
Siekiant sumažinti bakterinės vaginozės riziką, gynėjai rekomenduoja laikytis tam tikrų higienos taisyklių: lytinių organų zoną kruopščiai nusausinti po prausimosi, vengti sintetinio apatinio trikotažo, ypač miegant, pasirūpinti, kad higienos priemonės, tokios kaip muilas ar dušo želė, turėtų pH 3,5–4,5, prausiant tik išorinius lytinius organus. Taip pat labai svarbu reguliariai keisti tamponus kas 3–4 valandas, o lytinių santykių metu naudoti prezervatyvą, kuris apsaugo nuo infekcijų pertekliaus ir mikroorganizmų patekimo.
Visos šios priemonės ne tik mažina bakterinės vaginozės riziką, bet ir prisideda prie bendros intymios moters sveikatos gerinimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nesikremtydamos dėl problemos ir nedelsti kreiptis į specialistus moterys gali išvengti nemalonių komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.