Insultas – tai staigus smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris Lietuvoje kasmet diagnozuojamas apie 10 tūkstančių žmonių. Tai reiškia, kad kas valandą bent vienas mūsų šalies gyventojas patiria šią gyvenimą grėsmingą būklę. Gydytojas neurologas Vytautas Lukošaitis LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pabrėžia, kad insultas dažniausiai ištinka vyresnius nei 60 metų žmones, tačiau jis gali užklupti ir nemenko amžiaus – net 20–30 metų amžiaus asmenis.
Dėl to svarbu žinoti ne tik insulto priežastis, bet ir kaip laiku atpažinti jo pagrindinius simptomus bei kuo skubiau kreiptis pagalbos. Vytautas Lukošaitis pažymi, kad profilaktika yra geriausia priemonė po insulto gydymo, kuris kartais gali būti ne toks veiksmingas kaip norėtume. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas ir lėtinių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija ar širdies ritmo sutrikimai, kontrolė gali ženkliai sumažinti insulto riziką.
Insulto požymiai, kurių negalima ignoruoti
Neurologas išskiria tris pagrindinius insulto požymius, kuriuos pastebėjus reikėtų nedelsti skambinti pagalbos telefonu. Pirmasis ženklas – veido paralyžius. Dažnai žmonės pastebi, kad žmogaus veidas staiga viena puse nustelbia arba išsilygina lūpų raukšlė. Paprašius žmogaus nusišypsoti, matome, kad veidas pasisuka, o vienos pusės mimika nefunkcionuoja.
Antras simptomas – rankų ar kojų silpnumas. Jei asmuo, pavyzdžiui, staiga numeta rankose laikomą daiktą arba negali pilnai pakelti rankos, tai gali būti situacijos signalas. Panašiai rankos ar kojos nejudrumas ar silpnumas, kai žmogus negali paeiti ar remtis į koją, taip pat yra rimtas įspėjimas apie insultą.
Trečiasis požymis – kalbos sutrikimai. Staigiai gali atsirasti nerišli kalba, sunkumai ištarti žodžius arba visiškas nesugebėjimas kalbėti ar suprasti aplinkinių. Kartais žmogus neadekvačiai reaguoja, kalba nesusijusias temas arba nesilaiko duotų nurodymų.
Be šių pagrindinių požymių, insultas gali pasireikšti ir kitais simptomais, tokiais kaip koordinacijos sutrikimai ar stiprus galvos skausmas, tačiau jie pasitaiko rečiau.
Bet kuriuo atveju, pastebėjus bet kurį iš šių požymių, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytojus – laikas čia yra lemiamas gelbstint gyvybę ir mažinant komplikacijų riziką.
Profilaktika ir gyvenimo būdo svarba
Vytautas Lukošaitis taip pat pabrėžia, kad gydymas po insulto yra sudėtingas ir kartais nepakankamai efektyvus, todėl itin svarbu laiku rūpintis sveikata. Tai apima reguliarų kraujospūdžio matavimą, lėtinių ligų kontrolę, fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą. Viduržemio jūros dieta, kuri pasižymi dideliu vaisių, daržovių, žuvies ir alyvuogių aliejaus vartojimu, laikoma viena veiksmingiausių insulto rizikos mažinimo priemonių.
Be to, rekomenduojama vengti rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo, kurios yra žinomos insulto rizikos veiksnių priežastys. Taip pat svarbu stebėti savo kūno svorį, palaikyti normalų cholesterolio kiekį ir reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktiniams patikrinimams.
Greita, tinkama pagalba insulto atveju gali ženkliai sumažinti komplikacijų riziką bei pagerinti atsigavimo galimybes. Todėl kiekvienas turi žinoti ir atpažinti insulto požymius – tai gali išgelbėti ne tik paties žmogaus, bet ir artimųjų gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.