Tarptautinis W.A.I.T. tyrimas, kurį atlieka IQVIA EFPIA užsakymu, rodo, kad Lietuvos inovatyvių vaistų prieinamumas pastaraisiais metais gerėja, tačiau vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Iš 168 2021–2024 m. Europos vaistų agentūroje registruotų inovatyvių preparatų Lietuvoje 2026 m. sausio 5 d. buvo kompensuojami 37 vaistai, kai ES vidurkis siekia 76. Griežti faktai atskleidžia, kad pažanga yra, bet ji nepakankama pacientų poreikiams patenkinti.
Bendras prieinamumas ir laukimo laikai
Vidutinis laikas, per kurį vaistas Lietuvoje įtraukiamas į kompensuojamųjų sąrašus, sudaro 783 dienas — tai yra beveik dveji metai, nors per pastaruosius metus vidutinė trukmė sutrumpėjo 76 dienomis. ES vidurkis yra 532 dienos. Daugelyje Vakarų Europos šalių, pavyzdžiui Vokietijoje, nauji vaistai pacientus pasiekia žaibiškai: vidutiniškai per 56 dienas nuo registracijos. Tokie skirtumai atspindi ne tik reguliavimo ir kainodaros mechanizmų skirtumus, bet ir finansavimo prioritetus.
„Nors Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ir laikotarpį, per kurį jie pradedami kompensuoti, kol kas atsilieka nuo ES vidurkio, tyrimo rezultatai rodo gerėjančią tendenciją. Tam, kad ši teigiama kryptis būtų išlaikyta ir ateinančiais metais, svarbu užtikrinti poreikius atitinkantį sveikatos [apsaugos] sistemos finansavimą“, – sako Jūra Smilgaitė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
Onkologiniai ir reti vaistai: skirtingi iššūkiai
Tyrimas atskleidė ir sektorių skirtumus: iš 56 naujai registruotų onkologinių vaistų Lietuvoje kompensuojami buvo 13, tuo tarpu ES vidurkis siekia 28; Vokietijoje jų yra 51. Onkologinių vaistų įtraukimo į sąrašus laikotarpis Lietuvoje netrumpėja – šiuo metu jis siekia 1 026 dienas, t. y. beveik 3 metus, o Europoje vidutiniškai 598 dienas. Tai reiškia, kad vėlavimai onkologijoje yra ypač skaudūs pacientams.
Prieinamumas vaistams retoms ligoms Lietuvoje yra santykinai geresnis: iš 66 registruotų preparatų kompensuojami buvo 17, o vidutinis įtraukimo laikas atitinka ES šalių vidurkį. Vis dėlto šioje srityje reikia tęsti pastangas, kad sunkiai sirgantiems pacientams būtų užtikrintas nuoseklus gydymas.
Galimi sprendimai ir finansavimo vaidmuo
Ekspertai siūlo keletą reformų: vienas drąsesnių siūlymų yra „pirmos dienos prieiga“, leidžianti pacientams gauti naujausią gydymą iškart po jo patvirtinimo, kol vyksta nacionaliniai kainodaros ir kompensavimo procesai.
Toks modelis galėtų sumažinti mėnesius ar metus trunkančius delsimus. Taip pat akcentuojamas poreikis didinti investicijas į farmacijos MTEP: Europa šiuo metu skiria apie 1 proc. BVP farmacijos produktų kūrimui, kai JAV – apie 2 proc., o Kinija – 1,8 proc.
„Palyginti su praėjusių metų rezultatais, bendras inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje didėjo nuo 28 iki 37, o vidutinis laikotarpis trumpėjo nuo 859 iki 783. Po daugelio metų Lietuva pakilo iš Europos dugno, tačiau teigti, kad prieinamumo iššūkiai išspręsti, dar gerokai per anksti“, – teigia J. Smilgaitė.
Trumpai tariant, Lietuva žengia teigiamą žingsnį, tačiau norint, kad pacientai realiai pajustų pokyčius — ypač onkologijoje — reikės sisteminių sprendimų, didesnio finansavimo ir greitesnių kompensavimo mechanizmų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.