Europos Sąjungoje inovatyvių vaistų prieinamumas ilgą laiką buvo viena opiausių sveikatos priežiūros sričių, reikalaujanti nuolatinio stebėjimo ir tobulinimo. Lietuva, kaip viena iš šios bendruomenės valstybių narių, pastaraisiais metais žengia ryžtingus žingsnius siekdama pagerinti situaciją, tačiau kylama iš „Europos dugno“ neatsiradus visiems iššūkiams sprendimų.
Tarptautinis W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimas, vykdomas Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu, apžvelgia naujų inovatyvių vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir vertina prieinamumo laiką valstybėse narėse bei kai kuriose ne ES šalyse. Tyrimo duomenys, apimantys 168 naujus vaistus, registruotus 2021-2024 metais, leidžia objektyviai įvertinti Lietuvos progresą ir iššūkius šioje srityje.
Progresas ir pagrindinės problemos
Lietuvoje 2026 metų pradžioje kompensuojamųjų sąrašuose buvo įtraukti 37 inovatyvūs vaistai, o Europos Sąjungos vidurkis siekė 76. Palyginimui – tokiose šalyse kaip Vokietija yra net 156 kompensuojamieji inovatyvūs medikamentai. Nepaisant to, Lietuvos vidutinis laikotarpis nuo vaistų registracijos iki jų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus 2026 metais sumažėjo iki 783 dienų, tai yra 76 dienomis trumpiau nei praėjusiais metais. Vis dėlto, ES vidurkis siekia 532 dienas, tad laukimo laikas Lietuvoje vis dar yra gerokai didesnis.
Toks situacijos vertinimas leidžia teigti, kad Lietuva sparčiai gerina inovatyvių vaistų prieinamumą, tačiau pacientams dar teks palaukti. Vidutinė laukimo trukmė siekia beveik dvejus metus, todėl dar per anksti džiaugtis visišku išsprendimu.
Specialios grupės: onkologiniai ir reti ligų gydymo vaistai
Svarbus tyrimo aspektas – atskirų vaistų grupių prieinamumo analizė. Onkologinių vaistų skaičius Lietuvoje yra kuklus: iš 56 Europos vaistų agentūros registruotų naujų medikamentų onkologinėms ligoms gydyti kompensuojami tik 13, kai ES vidurkis yra 28. Be to, vidutinis laukimo laikas padidėjo iki 1026 dienų, t. y. beveik trejų metų, nors Europa pastebi bendrą laikotarpio didėjimą šiai vaistų grupei.
Tuo tarpu pagal vaistų, skirtų retoms ligoms gydyti, prieinamumo rodiklius, Lietuva rodo palankesnį rezultatą. Iš 66 registruotų vaistų buvo prieinama 17, o vidutinis laukimo laikas atitinka ES vidurkį. Šis faktas rodo, kad Lietuvoje skiriamas didesnis dėmesys itin specifinių ir sudėtingų ligų gydymui, siekiant užtikrinti pacientams naujausias gydymo galimybes.
Europos ir Lietuvos iššūkiai bei perspektyvos
Analizuojant platesnį kontekstą, aktualu pažymėti, kad inovatyvių vaistų prieinamumo problemos šalyje ir visoje Europoje išlieka ilgametės – jau daugiau kaip 25 metus. Siekiant mažinti gydymo inovacijų atotrūkį tarp Europos ir kitų regionų, siūloma įdiegti „pirmos dienos prieigos“ modelį. Šis sprendimas leistų pacientams gauti naujausią gydymą iškart po patvirtinimo registracijos institucijose, kol nacionaliniai procesai dėl kainodaros ir kompensavimo dar vyksta.
Toks modelis padėtų efektyviai trumpinti pacientams laukimo laiką, kuris šiuo metu kartais užtrunka mėnesius ar net metus. Be to, būtina didinti sveikatos apsaugos finansavimą, kuris Lietuvoje dar nėra pakankamas norint užtikrinti didėjantį pacientų poreikį pažangiems gydymo būdams.
Pasauliniu mastu Europos farmacijos sektoriui iki šiol skiriama apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai JAV ši dalis siekia 2 proc., o Kinijoje – 1,8 proc. Toks finansavimo atotrūkis taip pat atsispindi inovacijų prieinamumo tempuose ir apimtyse. Lietuvos specialistai ir ekspertai pabrėžia, kad be tinkamo finansavimo ir subalansuotos kainodaros politikos inovatyvių vaistų prieinamumas nebus reikšmingai pagerintas.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jūra Smilgaitė pažymi: „Iš inovacijas kuriančių farmacijos kompanijų negalime tikėtis didesnių investicijų, jei valstybės tuo pat metu reikalauja kuo žemesnių kainų ir didesnių nuolaidų. Turime apsispręsti, ar investuojame į naujoves, ar siekiame tik taupyti.“ Šis teiginys atspindi būtinybę ieškoti pusiausvyros tarp prieinamumo, finansavimo ir inovacijų skatinimo, siekiant ilgalaikio naudingumo pacientų sveikatai.
Apibendrinant, dabar svarbiausias Lietuvos uždavinys yra išlaikyti gerėjančią inovatyvių vaistų prieinamumo tendenciją, didinti sveikatos sistemos finansavimą ir diegti naujas politikas, kurios sudarytų geresnes sąlygas pacientams kuo greičiau ir efektyviau naudotis pažangiais gydymo metodais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.