Vitamino D trūkumas yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje – daugiau nei milijardas žmonių kenčia dėl šio mikroelemento stygių. Šis vitaminas itin svarbus ne tik kaulų sveikatai, bet ir imuninės bei nervų sistemų funkcijoms. Be to, vitamino D trūkumas ryškinamas su tokiomis ligomis kaip osteoporozė, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir netgi depresija bei nuotaikos sutrikimais, kurių dažnumas Lietuvoje sparčiai didėja.
Šeimos gydytoja Raimonda Lukminė atkreipia dėmesį, kad vitamino D stoka gali būti sunkiai atpažįstama, nes simptomai, tokie kaip nuovargis, nervinė įtampa ar raumenų mėšlungis, dažnai painiojami su pervargimu ar stresu. Būtent todėl svarbu žinoti, kam vitamino D dažniausiai trūksta ir kaip laiku imtis prevencinių veiksmų.
Kam dažniausiai trūksta vitamino D?
Pasak gydytojos, vitamino D trūkumo riziką turi ne tik tie, kurie gyvena mažai saulės turinčiose vietose, bet ir asmenys su tam tikromis lėtinėmis ligomis. Nutukimas, pavyzdžiui, mažina vitamino D pasisavinimą, nes vitaminas „įstringa“ riebalų ląstelėse ir yra sunkiau prieinamas organizmui. Taip pat riziką didina lėtinės virškinamojo trakto ar inkstų ligos. Be to, kai kurie vaistai – steroidiniai preparatai, cholesterolio kiekį mažinantys medikamentai ar laisvinamieji – mažina vitamino D įsisavinimą.
Amžius taip pat yra svarbus veiksnys, nes su metais vitamino D pasisavinimas mažėja. Svarbu paminėti, kad vitamino D stygius susijęs ne tik su kaulų ligomis, bet ir su širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu arba dažnomis kvėpavimo takų infekcijomis.
Simptomai ir savijauta
Multimedia nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė dalinasi savo asmenine patirtimi, kaip vitamino D trūkumas paveikė jos savijautą. Ji pasakoja, kaip artėjant atostogoms saulėtuose kraštuose jautė didelį nuovargį ir prastą nuotaiką – simptonus, kurie neretai yra nepakankamai įvertinami, o priežastimi būna vitamino D trūkumas.
Kulitaitė pabrėžia reguliarių tyrimų svarbą ir pataria neignoruoti organizmo siunčiamų signalų, o laiku kreiptis į gydytojus.
Pasak gydytojos R. Lukminės, jauni žmonės vis dažniau skundžiasi tokiais simptomais kaip nuovargis, miego sutrikimai, sezoninė nuotaika ar net raumenų mėšlungiai. Dažnai šie požymiai priskiriami pervargimui, tačiau iš tiesų tai gali būti vitamino D trūkumo požymiai.
Kiek vitamino D reikia ir kaip jį gauti?
Suaugusiems kasdien rekomenduojama gauti apie 1000 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D, tiek per maistą, tiek per papildus. Nors natūraliai vitamino D galite gauti iš tokių produktų kaip riebios žuvys (lašiša, tunas, menkė), pieno produktai ar kai kurie grybai, tačiau jų kiekis pasaulio šalyse dažnai nepasiekia net 10 proc. paros normos. Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į papildų vartojimą, ypač tamsiuoju metų laiku, kai trūksta saulės.
Gydytoja pastebi, kad dažnai žmonės vitamino D papildus vartoja tik trumpą laiką, o tai neleidžia palaikyti tinkamų organizmo atsargų ilgesnį laiką. Prireikus, gydytojas gali skirti ir didesnio stiprumo receptinius preparatus, pavyzdžiui, iki 50 000 TV, priklausomai nuo paciento būklės.
Svarba laiku tikrintis ir rūpintis savo sveikata
Agnė Kulitaitė ragina nesidaryti sveikatos patikrinimų tik pajutus prastus simptomus, bet rūpintis savimi nuolat. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje medicinos paslaugų kokybė yra aukšta, o prevencinės priemonės padeda užkirsti kelią rimtesnėms ligoms. Pastovus sveikatos būklės stebėjimas ir savalaikis tyrimų atlikimas padeda ne tik išvengti vitamino D trūkumo komplikacijų, bet ir užtikrinti bendrą geresnę savijautą bei gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.