Cholesterolio padidėjimas, dar vadinamas hipercholesterolemija, yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių širdies ligas. Šios būklės atsiradimą skatina ir kiti veiksniai, tokie kaip padidėjęs kraujospūdis, rūkymas bei cukrinis diabetas, dėl kurių dažnai išsivysto aterosklerozinės širdies ligos. Šis susirgimų kompleksas yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje.
Ilgą laiką manyta, kad cholesterolio padidėjimą daugiausia lemia XX a. įpročiai, tokie kaip nesveika mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Tačiau 2013 metais unikalūs tyrimai, naudodami kompiuterinę tomografiją, buvo atlikti keturių atskirų civilizacijų mumijoms: iš Egipto, Peru, Pietvakarių Amerikos ir Aleutų salų. Tyrimų metu jų kraujagyslėse buvo aptiktos aterosklerozinės plokštelės – būklė, sukelianti krūtinės skausmą ir miokardo infarktą. Tai parodė, kad cholesterolio problemos nėra naujos, o cholesterolio vaidmuo širdies ligų vystymesi yra itin svarbus.
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, prof. Rimvydas Šlapikas, detaliau papasakojo apie cholesterolio svarbą, simptomus, šeiminės hipercholesterolemijos požymius ir gydymo galimybes. Pasak jo, daugelis supranta, jog „blogasis“ cholesterolis turi būti kontroliuojamas, tačiau ne visi žino, kad padidėjęs cholesterolis gali būti ir genetinės kilmės.
Genetinė šeiminė hipercholesterolemija
Šeiminė hipercholesterolemija yra paveldima liga, kuria serga maždaug 1 iš 250 žmonių. Ši būklė pasižymi nepažeistu blogojo cholesterolio receptorių veikimu, dėl ko organizmas negali tinkamai pašalinti perteklinio cholesterolio. Dėl to cholesterolio kiekis kraujyje gali siekti net 15–30 mmol/l, kai normos ribos neviršija 5 mmol/l. Šis didelis cholesterolio koncentracijos padidėjimas lemia ankstyvą aterosklerozinių plokštelių susidarymą, jau nuo ketvirto gyvenimo dešimtmečio. Šeiminė hipercholesterolemija yra didelės rizikos liga – pacientai dažnai patiria miokardo infarktus iki 50 metų amžiaus ir daugelis yra priversti gyventi su širdies kraujagyslių implantais ar net persodinimo operacijomis.
Simptomai ir diagnozė
Cholesterolio padidėjimas paprastai nesukelia tiesioginių simptomų, todėl liga dažnai lieka nepastebėta.
Vis dėlto genetiškai sergantys pacientai gali turėti būdingų odos ir akių požymių, tokių kaip gelsvai pakilę dariniai ant vokų ar baltas ratas aplink akių rainelę – vadinamasis senatvės lankas. Šie ženklai padeda laiku įtarti ligą ir paskatinti šeimos narių patikrą. Lietuvoje tokia diagnozė nustatyta mažai pacientų, tačiau realūs sergančiųjų skaičiai gali siekti apie 12 tūkst., nes dauguma lieka neidentifikuoti.
Lietuvos ir pasaulio situacija
Kitose šalyse, tokiose kaip Olandija, Norvegija ir Islandija, taikomos veiksmingos pacientų paieškos ir gydymo programos – Olandija žino apie 70 % sergančiųjų ir pradeda gydymą jau vaikystėje, kai liga dar neprasidėjo. Lietuvoje tokios sistemos nėra, o pacientai dažniausiai nustatomi tik pagal gydytojų pastangas ir konkrečius atvejus.
Gydymas ir prevencija
Gyvensenos pokyčiai išlieka svarbia gydymo dalimi: rekomenduojama mesti rūkyti, sveikai maitintis, palaikyti normalų kūno svorį, reguliariai sportuoti ir kontroliuoti arterinį kraujospūdį. Tačiau esminis gydymo komponentas yra vaistai, ypač statinai, mažinantys blogojo cholesterolio kiekį.
Šeiminės hipercholesterolemijos atvejais statinų veiksmingumas gali būti ribotas dėl itin didelio cholesterolio kiekio, todėl šiuolaikinėje medicinoje naudojami inovatyvūs biologiniai vaistai – PCSK9 inhibitoriai. Šios injekcijos veikimo mechanizmas skirtas tiksliai cholesterolio receptorių reguliacijai ir leidžia efektyviai sumažinti cholesterolio lygį be šalutinių poveikių. Šie vaistai jau įdiegti Lietuvoje, tačiau jų kompensavimas dar nėra įdiegtas.
Greita diagnostika ir šeimos narių tyrimai
Svarbu ne tik diagnozuoti ligą sergančiam pacientui, bet ir ištirti jo artimuosius. Tai leidžia anksti identifikuoti ir gydyti daugiau žmonių, užkertant kelią ankstyvoms širdies ligoms. Lipidograma yra pagrindinis diagnostikos tyrimas, pagal kurį galima įtarti ligą. Pacientams rekomenduojama reguliariai tikrinti cholesterolio rodiklius ir laikytis gydytojų rekomendacijų.
Apibendrinant, šeiminė hipercholesterolemija yra rimta, tačiau gydoma liga. Ankstyvas jos identifikavimas bei modernus gydymas gali ženkliai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sumažinti širdies ligų riziką. Todėl svarbu didinti visuomenės informuotumą, plėtoti diagnostikos sistemas ir užtikrinti prieinamą gydymą visiems, kuriems to reikia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.