Rudens sezonas daugeliui žmonių asocijuojasi su grybavimo ir lauko pramogų laikotarpiu. Tačiau būtent šiuo metų laiku ypač padidėja rizika susidurti su erkių įkandimais. Lietuva yra endeminė zona, kurioje šios kraujasiurbių yra gausu ir kurios gali perduoti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas. Medicinos biologė Aistė Baltrušaitytė atkreipia dėmesį, kad rudenį daugėja susirūpinusiųjų dėl galimų erkinių užsikrėtimų.
Laimo liga ir erkinis encefalitas – pagrindiniai pavojai
Laimo liga yra viena dažniausių erkių pernešamų ligų Europoje ir Lietuvoje. Šią ligą sukelia Borrelia burgdorferi spirocheta, kuri patenka į žmogaus organizmą erkės įkandimo metu. Statistikos duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius metus užregistruota apie 2800 Laimo ligos susirgimų bei virš 500 erkinio encefalito atvejų. Laimo liga sudaro didelę grėsmę, nes persirgus ilgalaikio imuniteto neįgyjama, todėl galima užsikrėsti pakartotinai. Tuo tarpu erkinis encefalitas yra virusinė liga, kuriai skiepai yra veiksminga prevencinė priemonė.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Siekiant sumažinti erkių įkandimo riziką, ypač vertinga laikytis tam tikrų prevencinių priemonių. Pirmiausia rekomenduojama pasirinkti tinkamą aprangą, kuri apsaugotų kūną: dėvėti ilgas rankoves, uždarus batelius, o drabužiai turėtų būti šviesių spalvų – tai palengvina erkių pastebėjimą. Pasivaikščiojimų gamtoje metu patartina vengti aukštos žolės bei tankaus poakrūmio, būdingų erkėms buveinių. Grįžus namo būtina atidžiai apžiūrėti kūną, ypač sritis už ausų, pažastų, kirkšnių bei plaukus. Rekomenduojama nusiprausti po dušu ir persirengti švariais drabužiais.
Kaip elgtis įkandus erkei?
Jei nepaisant visų atsargumo priemonių erkė įkando, ją reikia kuo greičiau ir taisyklingai ištraukti. Pincetu ar specialiu instrumentu, parduodamu vaistinėse, erkė turi būti suimta kuo arčiau odos paviršiaus. Būtina švelniai judinti iš šonų ir lėtai traukti taip, kad oda pakiltų tarsi „palapinė“.
Kelias sekundes laikant tokią poziciją, erkę būtina sukioti prieš laikrodžio rodyklę ir atsargiai ištraukti. Vėliau įkandimo vieta turi būti dezinfekuota spiritiniu tirpalu arba alkoholiu. Jei erkė yra itin maža ar kyla abejonių dėl tinkamo pašalinimo, geriau nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą arba laboratoriją.
Pastebėjus paraudimą, didėjantį bėrimą ar kitus sutrikimus po erkės pašalinimo, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų atliekami kraujo tyrimai. Ankstyva Laimo ligos diagnostika ir tinkamas gydymas yra esminiai veiksniai norint išvengti sunkių komplikacijų.
Laimo ligos ir erkinio encefalito simptomai
Pirmas ženklas, rodantis Laimo ligos užsikrėtimą, dažnai būna „taikinio“ formos raudona dėmė, atsirandanti 1–2 savaites po erkės įkandimo ir palaipsniui plečianti. Tačiau ne visuomet ši dėmė pasireiškia, tad simptomų nebuvimas nereiškia, kad liga nepersirgote. Negydoma Laimo liga gali progresuoti ir sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip veido nervo paralyžius, sąnarių uždegimas ar centrinės nervų sistemos uždegimas.
Erkinis encefalitas pasireiškia gripą primenančiais simptomais, kurie išryškėja praėjus 1–2 savaitėms po užsikrėtimo ir trunka 2–4 dienas. Vėliau gali vystytis antra ligos stadija, kai virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukeldamas rimtesnius neurologinius sutrikimus. Šios ligos eiga gali būti labai sunki, todėl laiku skiepytis ir kreiptis į gydytoją įtariant simptomus yra itin svarbu.
Kada reikėtų pasitikrinti ir kaip atliekamas tyrimas?
Po erkės įkandimo svarbu stebėti savo sveikatos būklę. Laimo ligos sukėlėjo antikūnai (IgM) kraujyje dažniausiai pasirodo po 2–3 savaičių, o IgG antikūnai – po 4–6 savaičių. Neigiamas tyrimo rezultatas gali reikšti arba infekcijos nebuvimą, arba dar nesusiformavusį imuninį atsaką, todėl įtarus užsikrėtimą verta tyrimą pakartoti po kelių savaičių. Patvirtinti diagnozę padeda specifiniai imunoblot tyrimai.
Be to, ištrauktos erkės dalyje laboratorijų galima tirti, ar ji nebuvo užkrėsta borelijomis ar erkinio encefalito virusu. Šis tyrimas atliekamas nustatant Borelia burgdorferi DNR fragmentų buvimą. Teigiamas rezultatas reiškia, kad erkė buvo užsikrėtusi ir yra didesnė tikimybė užsikrėsti ir žmogui. Jei erkė neužkrėsta, papildomų tyrimų dažniausiai nereikia.
Erkių įkandimai ir jų pernešamos ligos – rimtas visuomenės sveikatos iššūkis, tačiau tinkama prevencija, laiku atliekama diagnostika ir gydymas padeda ženkliai sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrinti geresnę savijautą po susidūrimo su erke.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.