Rudenėjantis oras ir sezoniniai pokyčiai dažnai neigiamai veikia mūsų emocinę būseną. Trumpesnės dienos, saulės šviesos stoka ir vėsėjantis oras įneša niūrių minčių bei melancholijos net ir tiems, kurie paprastai būna žvalūs. Šis reiškinys išryškėja ypač tarp brandaus amžiaus moterų, kurių organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, dar labiau paveikiantys nuotaikų svyravimus.
BENU vaistininkė Inga Norkienė pabrėžia, kad rudeninis nuotaikos prislėgtumas gali peraugti į rimtesnes problemas – sezoninę depresiją, kuri pasižymi ne tik energijos trūkumu ar mieguistumu, bet ir dirglumu bei nevaldomu saldumynų poreikiu. Ši liga, nors ir gali ištikti bet kurio amžiaus žmones, dažniau kamuoja moteris dėl hormoninių pokyčių ir socialinių vaidmenų, kuriuos jos atlieka vienu metu.
Hormonų įtaka nuotaikoms ir psichinei sveikatai
Moterų kūnui būdingi tam tikri hormoniniai svyravimai, kurie keičiasi ypač menopauzės metu. Šis laikotarpis pasižymi miego sutrikimais, karščio bangomis ir ryškiomis nuotaikų kaitomis. Be hormoninės sistemos pokyčių, moterų emocinę pusiausvyrą veikia ir socialinės pareigos arba pareigos atlikti keletą vaidmenų vienu metu – būti motina, žmona, darbuotoja ar net močiute. Šios savybės sukuria papildomą stresą ir gali tapti depresijos priežastimi.
Be to, emocinei sveikatai įtakos turi ne tik vidiniai pokyčiai, bet ir gyvenimo būdas. Kokybiškas miegas, tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir socialinis bendravimas – tai kertiniai elementai, padedantys išlaikyti psichologinę pusiausvyrą ir gerą nuotaiką visų metų laikais.
Subalansuota mityba kaip nuotaikos gerinimo pagrindas
Inga Norkienė rekomenduoja ypač rudenį dėmesį kreipti į maisto produktus, turinčius omega-3 riebalų rūgščių, kurių gausu riebioje žuvyje – lašišoje, skumbrėje ar upėtakyje. Šios riebiosios rūgštys padeda stiprinti nervų sistemą ir gali teigiamai veikti nuotaiką bei mažinti depresijos riziką.
Taip pat labai svarbūs yra B grupės vitaminai, magnis, geležis bei folio rūgštis, kurie užtikrina tinkamą nervų sistemos funkcionavimą.
Vidaus nuotaikos stiprinimui ypač naudinga Viduržemio jūros dieta, orientuota į daržovių gausą ir sveikų riebalų vartojimą. Tokia mityba ne tik gerina fizinę savijautą, bet ir apsaugo nuo emocinių svyravimų.
Kai reikia susirūpinti nuotaikų kaita
BENU vaistininkė pataria atkreipti dėmesį, jei niūri nuotaika trunka ilgiau nei dvi savaites ir pasireiškia apatija, energijos trūkumu bei sumažėjusiu noru užsiimti įprasta veikla. Tai gali būti pirmieji depresijos požymiai, kuomet būtina kreiptis į specialistus, norint laiku diagnozuoti ir pradėti gydymą. Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2016 m. depresija sirgo beveik 45 tūkst. Lietuvos gyventojų, todėl psichinės sveikatos stiprinimas yra itin svarbus visuomenės sveikatos klausimas.
Gyvenimo būdo svarba emocinei pusiausvyrai
Nuolatinis stresas, sunkių išgyvenimų arba ligų patirtis gali reikšmingai susilpninti moters psichinę sveikatą. Tokiais atvejais dažnai yra būtinas specialių vaistų vartojimas. Visgi kiekvienas gali prisidėti prie savo psichinės gerovės stiprinimo tausodamas mitybą, reguliariai sportuodamas ir palaikydamas socialinius ryšius. Knygų skaitymas, naujienų sekimas, bendravimas su artimaisiais ir mėgstamos veiklos užsiėmimas taip pat padeda kovoti su niūriomis emocijomis.
Be to, nereikėtų pamiršti svarbios šviesos įtakos – rudenį būtina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore ir namuose sukurti šviesią, jaukią aplinką. Tokiu būdu organizmas lengviau prisitaiko prie sezoninių pokyčių ir gali išlaikyti emocinę pusiausvyrą net ir tamsiuoju metų laiku.
Visada verta prisiminti, kad nesidrovėti ir kreiptis pagalbos į vaistininkus ar gydytojus yra svarbu – jų patarimai gali padėti suvaldyti nuotaikų svyravimus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.