Cholesterolis dažnai suvokiamas kaip vien tik kenksmingas faktorius, sukeliantis įvairias sveikatos problemas, ypač širdies ir kraujagyslių ligas. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo kardiologo profesoriaus Prano Šerpyčio, pats cholesterolis yra labai svarbus ir naudingas žmogaus organizmui, kai jo kiekis yra subalansuotas. Lietuvoje daugelis žmonių netinkamai kontroliuoja savo cholesterolio lygį, dėl ko kyla rimtų sveikatos problemų. Kardiologas išsamiai paaiškino, kaip atskirti „gerąjį“ cholesterolį nuo „blogojo“ ir patarė, kokiais būdais natūraliai sumažinti kenksmingą cholesterolio kiekį kraujyje.
Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?
Cholesterolis gaminamas organizme ir yra būtinas daugybei gyvybiškai svarbių funkcijų – jis padeda formuotis ląstelių membranoms, gaminti hormonams ir vitaminui D. Tačiau svarbu atskirti mažo tankio lipoproteinus (MTL), dažnai vadinamus „bloguoju“ cholesteroliu, nuo didelio tankio lipoproteinų (DTL) – „gerojo“ cholesterolio. „Blogasis“ cholesterolis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, oksiduojasi ir skatina aterosklerozės – kraujagyslių užkietėjimo – vystymąsi, kas gali sukelti širdies ligas ir insultą. Tuo tarpu „gerasis“ cholesterolis suriša ir pašalina „blogąjį“ cholesterolį iš kraujo, neleidžia jam kauptis ir taip saugo kraujagysles nuo pažeidimų.
Kada cholesterolis tampa pavojingas?
Prof. Pranas Šerpytis akcentuoja, kad cholesterolio kiekis turi būti subalansuotas. Vadovaujantis jo pateiktais skaičiais, bendras cholesterolio kiekis kraujyje neturėtų viršyti 5 milimolių litre, o mažo tankio („blogojo“) cholesterolio kiekis neturėtų būti didesnis nei 1,8 milimolių litre, ypač jei žmogus serga išemine širdies liga. Viršytas šių rodiklių lygis žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio lygį, ypač vyresniems nei 35 metų asmenims.
Natūralūs būdai mažinti „blogąjį“ cholesterolį
Vienas pagrindinių veiksnių, didinančių cholesterolio kiekį, yra riebus maistas. Daugelis žmonių neretai vartoja per daug sočiųjų riebalų, kurių yra kur kas daugiau nei rekomenduojama, todėl svarbu keisti mitybos įpročius.
Prof. Šerpytis rekomenduoja laikytis Viduržemio jūros dietos principų, kuri apima daug žuvies produktų, daržovių, vaisių, ankštinių augalų ir alyvuogių aliejaus, o tuo pačiu mažiau sočiųjų riebalų ir perdirbtų maisto produktų. Tokia subalansuota mityba ne tik sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir stiprina organizmo atsparumą įvairioms ligoms.
Be mitybos, ypač svarbus yra fizinis aktyvumas. Reguliari mankšta ne tik mažina cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą, kuris padeda organizmui natūraliai pašalinti kenksmingas medžiagas. Net ir kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas, bėgiojimas ar kita mėgstama sporto šaka gali turėti teigiamą poveikį širdies sveikatai.
Stresas ir genetika kaip papildomi veiksniai
Prof. Šerpytis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik mityba ir fizinis krūvis lemia cholesterolio kiekį. Ilgalaikis lėtinis stresas gali išprovokuoti padidėjusį cholesterolio kiekį, nes organizmo atsakas į stresą aktyvina kur kas didesnį riebalų kaupimąsi kraujyje. Be to, tam tikra genetinė predispozicija gali pakeisti cholesterolio metabolizmą, todėl kai kuriems žmonėms svarbu dažniau stebėti savo sveikatos rodiklius ir anksti kreiptis į specialistus.
Galų gale, norint efektyviai kovoti su padidėjusiu „bloguoju“ cholesteroliu, reikia visapusiško požiūrio – derinti sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir psichinę savijautą, laiku lankytis pas gydytojus bei atlikti reguliarius kraujo tyrimus. Tik taip galima užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.